„COURAGE“ – raktas į kultūrinį pasipriešinimą totalitarinėje sistemoje
Ko­mu­nis­ti­nė Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių pa­tir­tis su­po­nuo­ja ne vien pri­si­tai­ky­mą prie re­ži­mo, ta­čiau ir bu­vu­sį pa­sip­rie­ši­ni­mą ideo­lo­gi­nei po­li­ti­kai, val­džios vyk­do­mam re­gu­lia­vi­mui, so­cia­lis­ti­nių ka­no­nų įtvir­ti­ni­mui. Eu­ro­pos Są­jun­gai pri­klau­san­čios vals­ty­bės – Cen­tri­nės Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos ša­lys – be­veik pen­kis de­šimt­me­čius XX am­žiu­je pra­lei­do už Ge­le­ži­nės už­dan­gos. 

Šiandien akistata su bendra istorija šių šalių visuomenėms ir tyrinėtojams yra tapusi bendro europietiško tapatumo dalimi, ypač svarstant komunistinio palikimo, atminties politikos, komunizmo nusikaltimų ir visuomenės santykio su režimu klausimus. Šiems klausimams aptarti 2016–2018 metais buvo vykdomas tarptautinis tiriamasis projektas (finansuojamas pagal ES „Horizon“ 2020 programą), kuriame dalyvavo apie 80 tyrinėtojų iš beveik visų Centrinės Europos ir Baltijos šalių. Projekto metu buvo siekiama suprasti disidentinės ir kultūrinės opozicijos veiklos mastą šiose šalyse, ne tik įvertinant pasipriešinimo komunistiniams režimams atvejus, bet ir sukuriant šių šalių pasipriešinimo istorijas apjungiantį registrą, kuriame yra identifikuojamos ir aprašomos visose minėtose šalyse esančios viešosios ir privačios dokumentų ir kitos medžiagos kolekcijos, apibūdinančios išgyventą kultūrinės opozicijos veiklą.

Kaip pažymi šio projekto vadovas vengrų istorikas Sándoras Horváthas, Geležinė uždanga iki šiol apibrėžia šiandieninį mąstymą šiam regione, dažnai pamirštant, jog komunizmo periodu Rytų Europoje buvo ne vien valdžios priespauda, bet ir gana turtingi kultūriniai mainai tarp šių šalių, tarpusavyje dalijantis įvairiomis pasipriešinimo formomis, jau tuo metu kuriant išgyvenamos patirties tapatumo jausmą.

Nekonfomistinė menininkų veikla, religijos ir mažumų teisių gynyba, žmogaus teisių judėjimai, hipių judėjimas, alternatyvus gyvenimo būdas, neoficialus švietimas, roko ir pankroko kultūra ir kitos panašios apraiškos kūrė dalies visuomenės oponavimą režimui ir pagrindą vėlesnei demokratizacijai, kuri visose šalyse sprogo devintojo dešimtmečio pabaigoje. „Dainuojančios revoliucijos“ neįvyko tuščioje vietoje: postalininiu laikotarpiu prasidėję visuomenės lūžiai ir didėjantis įvairėjančio mąstymo (nei valdžia reikalavo) mastas ilgainiui tapo rimtu iššūkiu poliniams režimams ir komunistinės santvarkos legitimumui. Pavyzdžiui, tokie menininkai kaip lietuvių dailininkas Vincas Kisarauskas, čekų modernistas Mikulášas Medekas ar bulgarų oponuojantis dailininkas Atanasas Patsevas yra pavyzdžiai, kuomet aktyvūs menininkai stengėsi atitolti nuo oficiozinių reikalavimų, priartėti prie Vakarų standartų, savo kūryba būti iššūkiu sistemai.

Projekte, kuriame dalyvauja ir Lietuvos istorijos institutas bei jame dirbantys tyrinėtojai, sukūrė daugiau nei 300 kolekcijų ir 15 šalių apimantį registrą, kuriame yra ne tik įvardijamos svarbiausios kolekcijos, tačiau ir plačiai atskleidžiama vykusi kultūrinio oponavimo veikla, pateikiant svarbiausių darbų ar manifestacijų pavyzdžius. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju aprašoma partizano Broniaus Krivicko, Romo Kalantos įvykių, disidento Vytauto Skuodžio, menininkų Kisarauskų, kunigo Vaclovo Aliulio, rašytojos Aldonos Liobytės, rašytojo Antano Miškinio, pogrindžio Strazdelio universiteto, tėvo Stanislovo, rašytojo Balio Sruogos ir dar daugelio kitų asmenų, įvykių ir organizacijų kolekcijos. Taip pat yra atskirai išskirtos atskirų sovietinių valdžios įstaigų kolekcijos (pvz., cenzūros), kuriose pastebimas valdžios susidūrimas su kultūrine opozicija.

Projektu metu vykdytas niuansuotas kultūros opozicijos tyrinėjimas ir kolekcijų aprašymas leidžia nuodugniai nagrinėti, ką šių kolekcijų pagrindu iliustruojama opozicinė veikla reiškia šiandieninėse visuomenėse, kokią rolę šios kolekcijos vaidina kiekvienoje iš minėtų šalių, kaip visuomenės susipažįsta su traumatine komunistinio laikotarpio patirtimi ir ką jiems sako kolekcijose užfiksuoti liudijimai.

Pažymėtina ir tai, jog tyrimo rezultatai pristatomi ne vien registre, tačiau ir projekto metu organizuojamose parodose, tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje, edukacinės programos medžiagoje bei eilėje šio projekto pristatymų.

Pasiekti registrą galite paspaudę ČIA

Tarptautinis projektas „COURAGE“ yra finansuojamas Europos Sąjungos.