Žvilgsnis iš po šarvo: hipotetinis Ukrainos katerių mūšis Kerčės sąsiaurio incidente
Po Kry­mo oku­pa­ci­jos ir Ru­si­jos ka­ri­nės in­ter­ven­ci­jos Ry­tų Ukrai­no­je mū­sų drau­gai ukrai­nie­čiai su­si­dū­rė su ke­le­tu nau­jų sau­gu­mo ir gy­ny­bos prob­le­mų. Vie­na iš jų – grės­mė ga­li­mam „ko­ri­do­riui“ iš Ru­si­jos į oku­puo­tą Kry­mą nu­ties­ti.

Be pavojaus būti užpultiems sausumoje, čia iškilo būtinybė ir turėti bent minimalią apsaugą nuo puolimo ir apšaudymo iš jūros. Rusijai pastačius tiltą per Kerčės sąsiaurį ir pradėjus agresyviai reikšti pretenzijas kontroliuoti Azovo jūrą, Ukrainai teko rasti atsaką.

Kaip viena iš šio atsako sudedamųjų dalių tapo karinių jūrų pajėgų demonstracnis buvimas Azovo jūroje – arba military presence.

Demonstruoti Ukrainos laivyno valią ir galią buvo patikėta mažiems šarvuotiems kateriams Giurza-M. Kodėl? Nes daugiau nėra kam.

Toks politikos įrankis itin populiarus, bet jūroje jį dažniausiai naudoja didelės šalys, turinčios didelius laivus ir didelius laivynus. Be jokios abejonės pirma asociacija – JAV lėktuvnešiai ir lėktuvnešių grupės, kurios akivaizdžiai demonstruoja JAV politinę valią tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

Valią, ir galią ją įgyvendinti. O štai šių svarbiausių veiksnių – valios ir galios – Ukrainoje reikėtų labai gerai paieškoti.

Demonstruoti Ukrainos laivyno valią ir galią buvo patikėta mažiems šarvuotiems kateriams Giurza-M. Kodėl? Nes daugiau nėra kam. Iš sovietinio palikimo liko vos keletas laivų, kuriuos būtų galima pavadinti koviniais. Bandydami spręsti šią problemą, ukrainiečiai nusprendė pasistatyti 20 šarvuotų katerių Giurza-M. Šešis iš jų spėjo pastatyti ir priimti tarnybon. Kadangi būtent šie kateriai yra pasakojimo herojai – visas dėmesys jiems.

Iš pirmo žvilgsnio Giurza-M atrodo neblogai. Tikriausiai žinote, kad yra tokia gyvatė – giurza. Labai nuodinga, stipri ir kovinga. Pavadinimas itin tiko pasirinktam kateriui. Jis turėjo būti greitas, vikrus, gerai ginkluotas ir šarvuotas. Užkabinsi – pasigailėsi.

Kateris ginkluotas dviem distanciniu būdu valdomais moduliais BM-5M.01 Katran-M, arba KAU-30M, t.y. „sujūrintas“ modulis lengvai šarvuotai technikai. Šio modulio pavadinimų galima rasti ir daugiau, nesu tikras, kuris iš jų yra oficialus, tačiau tai ne esmė. Esmė ginkluotė: 30 mm pabūklas ZTM-1 (300 sviedinių), 30 mm automatinis granatsvaidis KB-117 (ukrainietiška sovietinio AGS-17 modifikacija, 29 granatos), 7,62 mm kulkosvaidis KT-7,62, taip pat sovietinio PKM variantas, 400 šovinių) ir 2 prieštankinės raketos Barjer. Įspūdinga, tiesa? O juk pabūklas dar ir stabilizuotas, yra TV ir termovizinė kameros.

Tiesa, šarvai yra tik pavadinimas, galintys atlaikyti tik 7,62 mm šarvamušes kulkas iš 300 atstumo, ir tai tik pasirinktose vietose, kitur – šaudyk skersai išilgai kad ir paprastu „kalašnikovu“.

Tiesa, šarvai yra tik pavadinimas, galintys atlaikyti tik 7,62 mm šarvamušes kulkas iš 300 atstumo, ir tai tik pasirinktose vietose, kitur – šaudyk skersai išilgai kad ir paprastu „kalašnikovu“.

Kateris gavo ypač Ukrainos ir užsienio šalių, ypač Rusijos, žiniasklaidos ir besidominčių žmonių dėmesio. Ir nelabai pelnytai. Nes, tiesą pasakius, tai yra nedidelis upėms skirtas kateris su labai kukliomis galimybėmis, kurį į jūrą Ukraina išleido tik todėl, kad daugiau nebuvo ką. Bet išleido.

Ir labai greitai du šio tipo kateriai tapo Rusijos įžūlios ir agresyvios provokacijos auka – lapkričio 25 d. kateriai „Berdiansk“ ir „Nikopol“ bei jų lydimas vilkikas „Jany Kapu“ buvo apšaudyti Rusijos pasienio apsaugos tarnybos laivų, atakuoti, paimti ir nuvilkti į Rusijos karinę bazę Kerčėje. Šie įvykiai žinomi visiems, tačiau aš pamėginsiu pažvelgti iš kitos pusės, tiksliau, iš po Giurza-M šarvo – kokios būtų buvę ginkluoto susirėmimo su Rusijos pajėgomis pasekmės hipotetinio pasipriešinimo atveju. Šis tekstas nėra politinis, jis kritikuotinas, komentuotinas ir diskutuotinas.

Užsienios spaudos nuotrauka

Taigi, su kokiomis rusų pajėgomis susidūrė ukrainiečių „Berdiansk“ ir „Nikopol“. Kadangi vieno teisingo atsakymo į šį klausimą nėra, remdamiesi šiuo metu turima informacija (po 5 min gal jūs žinosite daug daugiau) nusistatysime tam tikrą hipotetinio susirėmimo legendą. Taigi, pastudijavus nuotraukas, video ir interneto platybes galima identifikuoti sekančias rusų pajėgas:

* sargybinis laivas „Izumrud“ (vandens talpa apie 700 t, 1x6 (t.y. šešiavamzdis) 30 mm pabūklas AK-630, 2x12,7 mm kulkosvaidžiai Kord)

sargybinis laivas „Izumrud“ - kairėje

* sargybinis laivas „Don“ (1200 t, 2x6 30 mm pabūklas AK-306)

* minų traleris „Viceadmiral Zacharjin“ (800 t, 1x6 30 pabūklas AK-306, 2x14,5 mm kulkosvaidžiai)

* šarvuotas artilerijos kateris AK-248 (76,2 mm pabūklas lengvojo tanko PT-76 bokštelyje, suporintas su 7,62 mm kulkosvaidžiu SGMT, 2x25 mm pabūklas 2M-3M, 17x140 mm salvinė reaktyvinė sistema BM-14–17).

* Netoliese laikėsi ir mažasis priešpovandeninis laivas „Suzdaliec“ (76 mm pabūklas AK-76, 1x6 30 mm pabūklas AK-630).

Ginkluotę, skirtą kovoti tik su oro ar tik su povandeniniais taikiniais neminėsime.

Taigi, šie laivai buvo pagrindiniai, kurie būtų dalyvavę puolime prieš ukrainiečių katerius hipotetiškai pasipriešinus. Be jokios abejonės netoliese buvo dar ir daugiau Rusijos karo laivų, tačiau apsiribokime tik šiais, kurių buvimas įvykio vietoje yra vienaip ar kitaip užfiksuotas.

Iš oro Rusijos pajėgas rėmė 2 atakos lėktuvai Su-25 ir 1 sraigtasprnis Ka-52. Vėlgi, skaičiuosime tik šias oro pajėgas, užfiksuotas įvykio vietoje.

SU-25

Su-25 ginkluotas suporintu 30 mm pabūklu GŠ-30–2, abu lėktuvai po sparnais turėjo po 4 500 kg kalibro bombas FAB-500.

Sraigtasparnis Ka-52 ginkluotas 30 mm pabūklu ir su 2 pakabintais 80 mm nevaldomų raketų blokais, po 20 raketų kiekviename.

Na, o dabar – prie ugnies ir dūmų.

A. Reali situacija.

Rusų pasienio sargybos laivai gauna įsakymą taranuoti ukrainiečių laivus. Sėkmingai taranuojamas vilkikas, tačiau manevringi ir greiti Giurza-M sukasi kaip vijurkai, ir juos bandantys taranuoti rusų laivai susiduria patys: „Don“ įmuša nemažą plotą „Izumrud“ borto. Tačiau kas tik bėga ir ginasi, tas niekada nelaimės – ukrainiečiai įspaudžiami į kampą, apšaudomi ir, neatsakius į ugnį ugnimi, užgrobiami.

B. Hipotetinė stuacija

Gavę įsakymą pasipriešinti ginklu, ukrainiečių kateriai „Berdiansk“ ir „Nikopol“, pasinaudodami savo manevringumu, išeina į „Don“ bei „Izumrud“ borto pusę – tokia padėtis leidžia staigiai iš arti atidengti ugnį iš abiejų, galinio ir priekinio 30 mm pabūklų, taikantis į mašinų skyrių ir į tiltelį, vienu metu į abu arba koncentruojant ugnį į vieną, ir vėliau ją perkeliant į antrą. Tokia laivų padėtis neleistų rusų pasienio laivams panaudoti savo šešiavamzdžių pabūklų, kadangi jie iškelti aukštai ir susidaro didelės „mirties zonos“, t.y. laukas, kurio rusų pabūklai negali apšaudyti.

30 mm sviedinių serija iš abiejų pabūklų perskrodė „Izumrud“ bortą, išvedė iš rikiuotės mašinų skyrių. Keliose vietose plykstelėjo gaisras. AK-630 sukosi dešinėn, beviltiškai mėgindamas pagauti į taikiklį šarvuotą katerį, esantį visiškai jo ugniai nepasiekiamoje zonoje. Netrukus sviediniai atlėkė ir į tiltelį...

Kaip rodo karų ir lokalinių karų praktika, paskandinti „Izumrud“ ir „Don“ tipo laivą 30 mm pabūklų ugnimi galima tik labai nelaimingai (o priešininkui – laimingai) susiklosčius aplinkybėms. Tačiau net ir kelių sviedinių pataikymai neišvengiamai sukelia ugnį laive bei ekipažo nuostolius. Iššovus apie 100 sviedinių, degantys, praradę eigą „Izumrud“ ir „Don“ liktų plūduriuoti, įgulai karštligiškai kovojant su daugybiniais gaisro židiniais.

Tačiau čia sėkmė neišvengiamai paliktų ukrainiečių laivus. Jiems artėjant, toliau nuo pirmojo susidūrimo vietos esantys „Suzdaliec“, „Viceadmiral Zacharjin“ ir AK-248 pasitiktų 76 ir 30 mm ugnimi.

O net ir 30 mm sviediniai iš „Giurza-M“ daro rėtį. Nuotraukoje – „Berdiansk“ su 30 mm sviediniu, iššautu iš rusų „Izumrud“ sumontuoto AK-630.

Jeigu Fortūna mestų jiems vieną palankų žvilgsnį, du didesni rusų laivai gautų keletą 30 mm sviedinių, tačiau tai jiems nesutrukdytų sušaudyti artėjančius šarvuotus katerius. Greičiausiai vienas 76 mm sviedinys iš „Suzdaliec“ iššautas sviedinys sudaužytų vieną iš katerių. Ypatingai pasisekus, lėtas ir turintis pasenusią taikymosi ir ugnies valdymo sistemą rusų šarvuotas kateris AK-248 šaudytų netaikliai ir gautų savo porciją sciedinių, galbūt net tokią taiklią, kad neisšilaikytų ant vandens arba vos vos nupūškuotų iki kranto.

Atakos lėktuvams Su-25 reikėtų labai palankių aplinkybių, kad galėtų atakuoti bombomis – dėl didelio greičio jie galėtų tikėtis atakuoti tik vieną kartą, šarvuotiems kateriams esant pakankamai toli nuo pačių rusų laivų. greičiausiai jiems būtų galimybė vos vieną kartą juos apšaudyti iš pabūklų, ir tik labai trumpa serija. Todėl tikimybė, kad Su-25 smogs mirtiną smūgį būtų minimali.

Susidorojus su „Izumrud“ ir „Don“, didžiausias ir pavojingiausias priešas būtų sraigtasparnis Ka-62. nevaldomomis raketomis ir 30 mm ugnimi jis neišvengiamai išvestų iš rikiuotės vieną katerį po kito, arba juos sustabdytų ir paliktų bejėgiais taikiniais 76 mm laivų pabūklams.

Variantas B, kaip suprantate, yra tik mano vaizduotės vaisius.

Yra ir laimingas variantas C.

Nesiųsti ginkluotų laivų ten, kur Kremlius gali išprovokuoti užpuolimą kada tik panorėjęs ir sau palankiomis sąlygomis. Jūroje neišsikasi apkasų ir kitaip nefortifikuosi vietovės. Čia nepadės nei sava artilerija, nei šarvuota technika.

Politikai neturėtų siųsti ginkluotų karių ten, kur juos gali neišvengiamai užpulti, tačiau kur jiems patys politikai neleidžia panaudoti savo ginklų. Nes šiandien Ukraina patyrė dar vieną smūgį, ir pralaimėjo dar vieną informacinio karo mūšį.

Nepaisant to, mes esame su Ukraina. Ne Ukraina išprovokavo šią įžūlią agresiją Kerčės sąsiauryje, tai agresorius pasirinko palankią vietą ir klastingai, iš anksto gerai pasiruošęs, užpuolė. Bet Ukrainos laivyną dar pasieks fregatos iš JAV, bus pabaigti statyti pačių ukrainiečių laivai ir kateriai. Ateis laikas, kai okupantams teks rimtai pagalvoti, prieš ryžtantis provokacijoms jūroje.

Slava Ukrainie!

Tekstas pirmą kartą publikuotas http://egidijuspapeckys.blogspot.com/