Vyriausybė siūlo naują partijų susitarimą dėl gynybos politikos
Vy­riau­sy­bė siū­lo par­la­men­ti­nėms par­ti­joms pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mą dėl ar­ti­miau­sio de­šimt­me­čio Lie­tu­vos gy­ny­bos po­li­ti­kos.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitarimą kitą savaitę numato aptarti su partijų vadovais, BNS patvirtino premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

„Partijų lyderiams pasiūlytas susitarimas dėl gynybos prioritetų, siekiant tęstinumo keičiantis vyriausybėms. Iš partijų vadovų bus laukiama pastabų“, – sakė A. Pikžirnis.

Pagal projektą partijos įsipareigotų nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.

Dokumente numatomi principai, kaip stiprinti skirtingas kariuomenės rūšis.

Konkreti pozicija dėl visuotinio šaukimo BNS gautame dokumento projekte nėra pateikta – numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.

Susitarimu partijų lyderiai taip pat įsipareigotų užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus.

„Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2030 metų ir bus įgyvendinamas nuolatinėje valstybės institucijų veikloje ir priimant reikiamus teisės aktus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus“, – rašoma partijų vadovams išsiųstame projekte.

Susitarimą pasirašyti siūloma „valstiečių“, konsevatorių, liberalų, socialdemokratų, socialdemokratų darbo, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiams.

Paskutinis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

Šių metų pradžioje jau svarstyta pasirašyti naują susitarimą, bet to nepavyko pasiekti, išsiskyrus pozicijoms dėl tolesnio gynybos biudžeto didinimo.