Vienas populiarus mitas apie Merkavą, kurį seniai laikas sugriauti
Ka­ro is­to­ri­ja pil­na mi­tų, ku­rie taip įsi­šak­ni­ja mū­sų gal­vo­se, kad juos su­griau­ti nė­ra leng­va. Vie­nas iš ge­riau­sių pa­vyz­džių – vo­kie­čių pro­pa­gan­dos pa­skleis­tas mi­tas apie tai, kaip len­kų ka­va­le­ris­tai tan­kus su kar­dais at­aka­vo. Nors, at­ro­dy­tų, jis pa­neig­tas daug kar­tų ir dau­gy­bė­je vie­tų, šios pro­pa­gan­di­nės le­gen­dos ša­li­nin­kų su­ras­ti vi­sai ne­sun­ku.

Kitas labai gajus mitas yra apie tai, kad Izraelio tankuose „Merkava“ esantis papildomas skyrius skirtas pėstininkų desantui pervežti. Pastarasis Lietuvoje dar gajesnis, nei lenkų kavalerijos „szarźa“.

Pradėkime nuo pradžių. Nuolat su kaimyninėmis arabų šalimis kariaujantis Izraelis labai plačiai naudojo tankus. Tačiau tankas ne tik brangus ginklas. Ne visada taip paprasta juos įsigyti – Izraeliui ne kartą taikytas viešas ar užmaskuotas embargas. Be to, mūšių ir techninio susidėvėjimo retinamą tankų parką nuolat reikėjo atnaujinti. Po 1967 m. karo ir pokarinių susirėmimų Izraelyje buvo nuspręsta sukurti ir pradėti gaminti savo konstrukcijos tanką, kuriame pagrindinis akcentas buvo nukreiptas į šarvą, t.y. į aukštesnį tanko ir jo ekipažo apsaugos lygį.

Nors pats „kruviniausias“ Izraelio tankams ir tankistams karas įvyko 1973 m., naujojo tanko studija buvo pradėta gerokai anksčiau – 1970 m. rugpjūtį, likus vos penkioms dienoms iki mano gimtadienio. Pirmieji prototipai pasirodė tik 1974 m., o pirmas tankų batalionas Izraelio gynybos pajėgose (IDF – Israel Defence Force) – 1980 m., t.y. po 10 metų nuo studijos pradžios. Netrukus tankas tapo tikra legenda dėl savo galimybių išlikti mūšyje ir dėl itin mažų įgulų nuostolių, lyginant su kitais tankais.

Izraelio konstruktorių pasiekimai kelią pagarbą. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tai buvo pirmas jų sukonstruotas tankas ir, kad Izraelio pramonės gaminami šarvai kokybiškai atsiliko nuo vakarietiškų šarvų. Problema buvo išspręsta originaliai – perkeliant variklį į tanko priekį. Tokiu būdu variklis tapo papildoma apsauga ekipažui, o tanko gale atsirado papildoma erdvė. Štai šis skyrius ir tapo pagrindu mitui, apie jame pervežamus pėstininkus.

Atrodytų, labai patogu – pėstininkai tvarkingai sulipa į tanką, atvažiuoja iki mūšio lauko, čia išlipa ir kovoja bendradarbiaudami su tanku. Būtent tokį vaizdą šaltojo karo metais suformavo tiek sovietinė, tiek vakarietiška karinė žiniasklaida. Buvo pateikiama informacija, kad į šį skyrių telpa 8–10 pėstininkų, t.y. visas skyrius. Abejoti kaip ir nebuvo pagrindo. Bet, abejonės pradėjo kilti vos pradėjus studijuoti sovietų ir NATO šalių kariuomenių organizaciją ir taktiką. Kilo logiškas klausimas – o kodėl taip patogiai nedaro nė viena kita kariuomenė? Tiesa paaiškėjo gerokai vėliau, kai visus taškus ant „i“ sudėjo pažįstami Izraelio tankistai. Be daugybės privalumų, tankas su priekyje sumontuotu varikliu turi ir trūkumų. Vieni didžiausių iš jų yra svoris (reikia apšarvuoti didesnį vidinių tanko skyrių tūrį) ir padidėjusi šiluminė tanko signatūra – tankas yra geresnis „šiluminis“ taikinys. Bet grįžkime prie aptariamo papildomo skyriaus.

Pirma, Izraelio kariuomenės taktika numato tik vieną pėstininkų kovos būdą – pėsčiomis, išlipus iš mašinų. Šarvuotos mašinos juos gali paremti ugnimi, bet tik būdamos be pėstininkų. Kaip teigia senas Izraelio tankistas veteranas, pavadinkime jį L., dalyvavęs keliuose karuose, padalinio vadas, įsakęs pėstinikams mūšyje dalyvauti sėdint mašinose, galėjo atsidurti ir karo teisme. Viena iš priežasčių be abejo yra tai, kad naudoti amerikietiški šarvuoti transporteriai M3, M5 ir vėlesni M113 buvo labai silpnai šarvuoti. Tačiau ir vėlesnis, tanko „Merkava“ bazėje sukurtas taip pat legendinis sunkusis šarvuotas transporteris „Namer“ taip pat skirtas tik pervežti pėstininkus – todėl jis nėra laikomas pėstininkų kovos mašina, nors ir šarvuotas praktiškai taip pat, kaip tankas.

Ir čia atreipčiau dėmesį, kad neturėdamas bokštelio su įgula, specialiai pertvarkytu korpusu „Nameras“ perveža tik 3 įgulos narius ir 9 pėstininkus. Tai kaipgi į tanką „Merkava“ gali sutilpti 8–10? Pastarasis skaičius Izraelio tankistams sukėlė juoką. Kaip ir tai, kad koks nors karininkas galėtų tuo patikėti.

– Tu rimtai? – perklausė L.

Pasak jo, 8 sutilptų, kaip silkės skardinėje, be ginklų ir ekipuotės. Su viena sąlyga – jeigu iš minimo skyriaus iškrautume visus ten esančius sviedinius. Tokiu atveju būtų galima sutalpinti, labai nepatogiai, 4 ginkluotus pėstininkus arba du sužeistuosius su neštuvais. Tačiau iškrauti sviedinių niekas neketina – bokštelyje jų yra tik 6, kiti 12 po užtaisytojo kojomis. Papildomame skyriuje sukrauta 12 konteinerių po 4 sviedinius (105 mm pabūklu ginkluotoje Merkava Mk I). Man dar priminė, kad „Merkava“ perveža 60 mm minosvaidžio, sumontuoto bokštelio išorėje, minas, o paskutiniu metu – dar ir papildomas aktyvios apsaugos „Trophy“ šaudmenis. Dar dažnai pasiimamos papildomos vandens talpos.

Pasakojama, kad „koridorius“ tarp sviedinių yra šventai tanko vadui priklausanti vieta, kur jis gali nusnūsti :)

Kaip sakė L., į šį skyrių pėstininkai gali būti kišami tik tada, kai jie plūsta krauju po priešo ugnimi. tačiau ir tokiu atveju tankas dažniausiai pridengia jų evakuaciją šarvais ir ugnimi. Vienas iš tankistų prisiminė atvejį, kai jiems teko pervežti kelis pėstininkus, tačiau pasak jų tokia praktika nėra įprasta IDF ir gali būti tik esant labai išimtinėms sąlygoms.

Taigi, „believe it or not“, argumentai ant stalo.

Laukiami visi komentarai, nuomonės ir kritika.

Tekstas pirmą kartą publikuotas ČIA