Ukrainoje įtampa nemažėja
Prieš ke­le­tą die­nų Ukrai­nos pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka pra­ne­šė nu­trau­kian­tis ka­ri­nę pa­dė­tį 10 su Ru­si­ja be­si­ri­bo­jan­čių ša­lies re­gio­nų. Ukrai­nos ly­de­ris taip pat sa­kė, kad tą mė­ne­sį, kai bu­vo pa­skelb­ta ka­ri­nė pa­dė­tis, vals­ty­bė daug pa­da­rė stip­rin­da­ma sa­vo gy­ny­bi­nį pa­jė­gu­mą.

„Norėčiau pabrėžti, jog Rusijos grėsmė niekur nedingo. Ir būsiu jums nuoširdus: jei ne rinkimai, paprašytume Aukščiausiosios Rados pratęsti šią karinę padėtį“, – teigė prezidentas per Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį Kijeve. Valstybės vadovo rinkimai Ukrainoje vyks kovo 31-ąją.

P. Porošenka karinę padėtį Vinycios, Luhansko, Mykolajivo, Sumų, Odesos, Charkovo, Černigovo, Donecko, Zaporožės ir Chersono srityse paskelbė, kai Rusijos pajėgos lapkričio 25 dieną apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei 24 jų įgulų narius, šiems pamėginus iš Juodosios jūros per Kerčės sąsiaurį nuplaukti į Azovo jūrą.

Kitąmet gali kartotis Ukrainos ir Rusijos susidūrimai prie Kerčės sąsiaurio. Šalių santykius taip pat sunkins Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimas ir rusiškų gamtinių dujų tranzito klausimas.

JAV ir NATO pasmerkė nepagrįstą Rusijos jėgos naudojimą, taip pat paragino paleisti ukrainiečių laivus ir jų įgulas. Ukraina nurodė, kad jos laivai plaukė laikydamiesi taisyklių, bet Rusija tikino, esą jie nebuvo gavę leidimo.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka po incidento dalyje šalies įvedė 30 dienų karo padėtį. Tokio žingsnio Ukraina nebuvo žengusi nei per Krymo aneksiją, nei vykstant įnirtingiausiems 2014–2015 metų susirėmimams su prorusiškais separatistais valstybės rytuose.

Abipusiai priekaištai

Ukraina, paskelbusi karo padėtį, sustiprino savo pajėgas prie Rusijos sienos, pašaukė į mokymus atsargos karius ir uždraudė visiems 16–60 metų Rusijos piliečiams vyrams atvykti į šalį. Per pastarąjį mėnesį į Ukrainą nebuvo įleista daugiau kaip 1,6 tūkst. asmenų. Nors karo padėtis jau panaikinta, šis apribojimas vis dar galioja.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka ragino Vokietiją ir jos sąjungininkes stiprinti savo karinio jūrų laivyno kontingentą Juodojoje jūroje, kad atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos regione. Jis teigė, jog Rusija dislokavo prie sienos daug karių ir ketina pasistūmėti toliau į Ukrainos teritoriją. „Mums reikia stiprios, vieningos, nedviprasmiškos reakcijos į Maskvos agresyvų elgesį“, – tvirtino P. Porošenka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad konfliktas Rytų Ukrainoje nesibaigs, kol Ukrainą valdys dabartinė valdžia. „Ši Ukrainos valdžia nėra suinteresuota išspręsti konflikto, ypač taikiomis priemonėmis“, – sakė jis žurnalistams šio mėnesio pradžioje.

„Deutsche Welle“ apžvalgininkas aiškino, kad Kijevo ir Maskvos santykiai bus įtempti ir 2019-aisiais. Didelio masto kariniai veiksmai mažai tikėtini, tačiau gali kartotis susidūrimai prie Kerčės sąsiaurio. Šalių santykius taip pat sunkins Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimas ir rusiškų gamtinių dujų tranzito klausimas.

Naujas žygis?

Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos žiniasklaida citavo vieną aukšto rango ukrainiečių pareigūną, kuris minėjo, jog Ukraina planuoja vėl pasiųsti karinių jūrų pajėgų laivų į Azovo jūrą, nors toks žingsnis gali išprovokuoti naują konfrontaciją su Rusija. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksandro Turčynovo, tokia misija reikalinga, kad Rusija liautųsi tvirtinti, esą tie vandenys priklauso jai.

Ukraina, kaip kalbėjo pareigūnas, kvies Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją bei kitas tarptautines organizacijas pasiųsti savo atstovų į ukrainiečių laivus per šią misiją. O. Turčynovas neužsiminė, kada Ukraina ketina surengti šį žygį. Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė planuoja dislokuoti pakrantėje naujų raketų, kurios bus pajėgios sugriauti Rusijos neseniai per Kerčės sąsiaurį pastatytą didžiulį tiltą.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad O. Turčynovo kalbos visiškai „neatsakingos“, tik didina įtampą ir gali sužlugdyti Europos pastangas deeskaluoti padėtį. „Beprecedentė kantrybė ir tikrai draugiškas Rusijos požiūris į Ukrainą bei šios šalies žmones turi ribas“, – įspėjo pareigūnė.

Melaginga kampanija

Gruodžio viduryje Europos Sąjungos (ES) saugumo komisaras Julianas Kingas pabrėžė, kad Rusija vykdė melagingų naujienų kampaniją apie Kijevo ir NATO planus Azovo jūroje. Ji truko daugiau kaip metus.

Rusijos žiniasklaida ėmė tvirtinti, neva Kijevo pareigūnai gilina Azovo jūros dugną, nes ruošiasi dislokuoti joje NATO flotilę. Paskui buvo pareiškimų, kad Ukraina užkrėtė šią jūrą cholera, kad britų ir ukrainiečių slaptosios tarnybos bandė atgabenti branduolinę bombą į Krymą.

J. Kingas patikino, jog Europos Komisijos tarnybos demaskavo šią melagingų pranešimų kampaniją, ir nurodė, kad būtina stiprinti tuo užsiimančias tarnybas. ES paskelbė kitais metais planuojanti padidinti biudžetą, skirtą kovai su dezinformacija, nuo 1,9 mln. iki 5 mln. eurų. ES taip pat paleido sistemą, per kurią Bendrijos narės galės perspėti viena kitą apie dezinformaciją, kurią internetu skleidžia bloko priešininkės.