Turkija ir JAV – naujas puslapis tarpusavio santykiuose?
Do­nal­do Trum­po ad­mi­nis­tra­ci­ja pa­skel­bė la­bai grei­tai, per 30 (ki­ti šal­ti­niai nu­ro­do 60–100) die­nų, iš­ve­sian­ti vi­sus 2000 JAV ka­rių iš Si­ri­jos. Tai su­kė­lė są­my­šį ir prieš­ta­ra­vi­mus tiek de­mo­kra­tų, tiek res­pub­li­ko­nų sto­vyk­lo­se. Vie­nas iš ar­gu­men­tų „prieš“ yra tai, kad toks sku­bus iš­ve­di­mas vėl su­ak­ty­vins Is­la­mo vals­ty­bės vei­ki­mą ir su­stip­rins ryž­tą, bei, at­virkš­čiai – su­silp­nis pa­lai­ko­mų gru­puo­čių mo­ra­lę. Be to, tai su­stip­rins ir Ira­no po­zi­ci­jas. Iz­rae­lis taip pat pa­si­ju­to ap­gau­tas ir nu­skriaus­tas.

O visos šios istorijos pradžia buvo Turkijos paskelbtas ketinimas pradėti plataus masto operaciją Sirijoje. Sulaukiau klausimų – o kaipgi tokiu atveju elgsis amerikiečiai?

Prisipažinsiu, į tokią turkų deklaraciją žiūrėjau kiek nepatikliai, o visai neseniai feisbuko įraše Turkijos pranešimus apie ketinimus įsigyti 120 vnt. amerikietiškų naikintuvų F-35 ir neva apie Donaldo Trumpo pažadus išduoti Fethullah Guleną įvertinau sekančiai: „greičiausiai tai tiesiog pigus ir nelabai vykęs mėginimas padrumsti vandenį, „sugundyti“ D.Trumpą ketinimu pirkti brangius naikintuvus mainais į Guleno ekstradiciją.“

Reuters/Scanpix nuotrauka

Gana netikėtai paaiškėjo, kad tarp Turkijos ir JAV vyko tylūs pokalbiai užkulisiuose: šiandien (tiksliau jau vakar) JAV Gynybos departamentas paskelbė apie planuojamą raketinių sistemų „Patriot“ pardavimą Turkijai FMS (Foreign Military Sale) formate.

Ir čia prasideda didžiausias įdomumas. Sugretinkime keletą faktų, kurie po vieną žiūrisi vienaip, o visi kartu – kitaip:

1. Turbūt jau visi žino D.trumpo silpnybę – pažadėk ką nors nupirkti iš JAV, ir tarpusavio santykiai pagerėja ženkliai ir greitai. Turkijos prezidentas tą puikiai supranta.

2. 120 naikintuvų F-35 yra milžiniškas pirkinys. Nes jie tarnaus ilgus ilgus metus, jų eksploatacija ir aptarnavimas padės sukurti ir išlaikyti daug darbo vietų Amerikoje ilgus dešimtmečius. Tačiau neišvengiamai kyla klausimas – ar Turkija pajėgi juos įsigyti ir eksploatuoti? Mano nuomone greičiau ne, negu taip. Tačiau D.Trumpą patenkintų ir mažesnis, bet konkretus skaičius.

3. Turkijos planuojamas įsigyti „Patriot“ skaičius nėra didelis, o bendras skaičius kartu su užsakytais S-400 kaip tik atitiktų pačius didžiausius turkų lūkesčius stiprinant oro gynybą. Klausimas – ar Turkija „patemps“ 3,5 mlrd. JAV dolerių pradinių išlaidų, įsigyjant „Patriot“? Vėlgi, teigiamai atsakyti lengviau, negu dėl 120 vnt. F-35, bet yra abejonių.

Ir čia reikėtų prisiminti, kad beveik prieš 10 metų Turkija jau buvo gavusi JAV sutikimą įsigyti „Patriot“ oro gynybos sistemų už 7,8 mln. dolerių, tiesa, beveik 3 kartus daugiau, nei eina kalba šiandien. Šiandien įsigyjamos sistemos jau kainuotų apie 30 proc. brangiau, lyginant su prieš kiek mažiau nei 10 metų gautu pasiūlymu.

Prisipažinsiu, šį vakarą dar negalėčiau pasakyti, kiek ir ko įpirks Turkija, ir ar JAV išduos Guleną Erdoganui. Nes Erdoganas labai nori Guleno, o D.Trumpui reikia užsakymų, netgi užtenka pažadų pirkti. Dar D.Trumpui reikia spręsti problemą su Roberto Muellerio tyrimu, nuo įtarimų pereinančiu prie kaltinimų ir teismų nuosprendžių artimiausiems D.Trumpo bendražygiams bei pagaliau susiformavusių kaltinimų pačiam prezidentui. Tegul dar tebekabančių ore, bet su aiškiai jaučiamu sieros kvapu ir griaustinio dundėjimu.

O Erdoganas jau tiek kartų įrodė sugebantis išsisukti nuo savo garsiai duotų „tvirtų“ pažadų, kad ir šį kartą juo tikėti ir pasitikėti yra labai sunku. Bet nenustebčiau, jeigu jis ir vėl sugebėtų išsisukti iš S-400 kontrakto su Rusija, ir pirkti „Patriot“. Arba išsisukti iš kontrakto su Putinu ir pažadų Trumpui ir vėl pradėti flirtuoti su prancūzų ir vokiečių ginklininkais bei vyriausybėmis.

Sunkiausiai nuspėjama dėl F.Guleno ekstradicijos – nors sunkiai įsivaizduoju, kad tai įvyktų, bet visiškai tokio atvejo atmesti negaliu.

Kaip JAV karių išvedimas paveiks Sirijos įvykius? Akivaizdu, kad tai sustiprins Assado, Rusijos ir Irano pusę bei atriš rankas Turkijai. Ir susilpnins tuos, kuriuos rėmė ir apmokė amerikiečiai.

Taigi – prie šios temos dar teks neišvengiamai sugrįžti.

Tekstas pirmą kartą publikuotas ČIA