Tūkstantmečio kartos armija: Belgija planuoja atsisakyti kareivinių
Vi­sa­me pa­sau­ly­je ka­ri­nis tre­ni­ra­vi­mas nė­ra vien kū­no ren­gy­bos, ka­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir gink­lų įgū­džių kur­sai, ra­šo „The New York Ti­mes“.

Svarbią psichologinę rolę taip pat vaidina šviežių kareivių išplėšimas iš civilinio gyvenimo, jų įstūmimas į kareivinių kasdienybę, kartais kiek brutalokas individualumo jausmo aptašymas, siekiant sukurti vieningą kareivių būrį.

Legionierius, Viras Maram, sakė, kad Prancūzijos užsienio legione pirmus penkerius metus kariai nuolat gyvena kareivinėse.

Tačiau gali būti, kad greitai Belgijoje sistema taps kur kas švelnesne. Čia kariuomenė svarsto galimybę treniruočių metu leisti kareiviams nakvoti savuose namuose bei grįžti namo savaitgaliais.

Belgijos vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad toks pokytis yra reikalingas, idant žilstanti armija taptų patrauklia tūkstantmečio kartos atstovams. Dabar vidutinis amžius Belgijos kariuomenėje yra 44 metai, taigi net dešimtmečiu daugiau, nei Prancūzijoje, Vokietijoje ar Britanijoje.

„Visuomenė nuolat keičiasi, keičiasi ir jaunų žmonių lūkesčiai bei svajonės, tad armija turi keistis kartu,“ – teigė Alexas Claesenas, Belgijos kariuomenės atstovas žiniasklaidai. Jis pridėjo, kad ši mintis tėra vienas iš aibės siūlymų, kaip armija gali geriau atliepti kareivių „norus ir galimybes“.

Tačiau tokie planai supykdė nemažą dalį karių veteranų ir gynybos ekspertų. Jie teigia, kad tokia politika gali sumenkinti būrio vienybės jausmą ir sukurti pavojingą precedentą kitoms Vakarų kariuomenėms.

Buvęs Olandijos desantininkas ir veteranų organizacijos pirmininkas Danny Lamsas tokius planus pasmerkė.

„Jūs tikrai nenorėtumėte atsidurti karo zonoje su vyrais, kurie ilgisi savo mamytės, – teigė Danny Lamsas. – Mes miegodavome ant šaltos žemės po varvančiu tentu. Mes norėjome tarnauti savo šaliai. Jei kareiviams bus leista naktimis keliauti namo, jiems atsidūrus fronte, kareiviai pradės reikalauti kilnojamų namų.“

Pasak Europos gynybos agentūros (EGA), stebinčios Europos Sąjungos narių gynybinius pajėgumus, ekspertų Belgija būtų pirma tokį žingsnį įgyvendinusia valstybe modernioje Vakarų karybos istorijoje.

„Kiekviena kariuomenė ruošiasi eiti į karą, o kare šalia jokių namų nebūna“, – sakė Viras Maramas, 35 metų Prancūzijos svetimšalių legiono rezervinis kapralas, praleidęs nemažai laiko Afganistane, Irake ir Malyje su Vakarų ir NATO, šiuo metu Briuselyje studijuojantis tarptautinį saugumą.

„Armija evoliucionuoja kovodama, – jis pridėjo. – Tačiau vienintelis dalykas, kuris keičiasi yra ginklai, kuriais mes kovojame – pati karo prigimtis nesikeičia, taigi nekinta ir pamatiniai armijos veikimo principai.“

Iki 1994 metų Belgijoje karo tarnyba buvo privaloma 18 metų sulaukusiems ar baigusiems vienerius studijų metus vyrams. Nuo tada asmenų kariuomenėje skaičius nuolatos krito ir iš 40 000 aktyvaus personalo pasiekė apie 28 500 žmonių.

Šiuo metu Belgijoje tūkstančiui gyventojų tenka apie 2,6 karių, taigi mažiau, nei daugelyje kitų NATO aljanso valstybių. Šis skaičius vis menksta.

„Tai – beveik tėčio kariuomenė“, – pokštavo į pensiją išėjęs Belgijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Rogeris Housenas. „Tėčio armija“ – televizijos komedija apie Didžiosios Britanijos Antrojo pasaulinio karo savanorių pajėgas, sudarytas iš karo prievolei netinkamų vyrų, dažniausiai dėl to, kad jie laikyti per senais karui.

„Armija yra teisi, mėgindama pritraukti daugiau jaunų vyrų, mat didžioji dalis vyresnio personalo per artimiausius penkeris metus išeis į pensiją“, – teigė pulkininkas Rogeris Housenas. Tačiau anot jo ne reikalavimas gyventi kareivinėse yra pagrindine jaunuolius nuo kariuomenės atbaidančia priežastimi Belgijoje.

Pasak oficialios kariuomenės statistikos daugmaž 20 – 25 procentai kareivių nusprendžia savo sutartis nutraukti anksčiau laiko, tačiau tik 16 procentų iš jų teigia, kad tai daro dėl „šeimyninių priežasčių“.

Pasak Rogerio Houseno kur kas svarbesniais yra pastarųjų dešimtmečių išlaidų Belgijos karybai karpymai. Jų dėka „jauni žmonės negauna tinkamos įrangos, jiems stinga priemonių treniruotis konvenciniu būdu, jie neturi teisingų įgulų, teisingos treniruočių infrastruktūros, neturi reikalingos parengties.“

„Tiesą pasakius, tai jie negali daryti dalykų, kuriuos jie norėtų daryti, dalykų, dėl kurių jie prisijungė prie kariuomenės,“ – jis pridėjo.

Alexas Claesenas, kariuomenės atstovas spaudai, sakė, kad auganti ekonomika ir civilinių darbų pelningumas atbaido jaunus žmones nuo kariuomenės, o kariuomenės patruliavimas Antverpeno ir Briuselio gatvėse dėl nesibaigiančios priešteroristinės operacijos neatrodo pakankamai įdomiu.

2017 metais Belgijos karinės išlaidos siekė vos 0,91 procento viso BVP. Visame NATO aljanse mažiau išlaidų karinėms reikmėms skiria tik Liuksemburgas.

Šiuo metu apie 1000 Belgijos karių aktyviai veikia užsienyje: keturiasdešimt karių dislokuoti Mazari Šarife, Afganistane, dar 100 Malyje ruošia vietines pajėgas. Kas šešis mėnesius šeši belgiški F-16 naikintuvai keičiasi su olandiškais naikintuvais, patruliuojant oro erdvėje virš Irako ir Sirijos bei bombarduojant Islamo Valstybės taikinius. Belgijos laivai reguliariai dalyvauja misijose prižiūrint tarptautinius vandenis Europos pakraščiuose.

„Dalyvavimas NATO operacijose yra svarbus, – sakė vyriausia NATO atstovė spaudai Oana Lungescu. – Tačiau taip pat svarbios yra karybai skiriamos išlaidos ir atitinkamų pajėgumų turėjimas.“

Legionierius, Viras Maram, sakė, kad Prancūzijos užsienio legione pirmus penkerius metus kariai nuolat gyvena kareivinėse.

„Ką dar sugalvosite – kad armija galėtų streikuoti? Norite profesinės karių sąjungos? – jis paklausė juokdamasis. – Kaip aš nekenčiu XXI amžiaus.“