Strateginiuose susisiekimo objektuose – hibridinio saugumo pratybos
Lie­tu­vo­je dings­ta GSM ry­šys, tuo pat me­tu fik­suo­ja­ma uos­ta­mies­čio link grės­min­gai ju­dan­ti, ke­lio ženk­lų ne­pai­san­ti su­nkias­vo­rė ko­lo­na, virš uos­to pa­si­ro­do ne­at­pa­žin­tas or­lai­vis, o dve­jo­se Lie­tu­vos vie­to­se ky­la ava­ri­jos ge­le­žin­ke­lio ruo­žuo­se grės­mė – tai tik ma­ža va­sa­rio 28 die­ną stra­te­gi­nius su­si­sie­ki­mo ob­jek­tus apim­sian­čių, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ gru­pės koor­di­nuo­ja­mų pra­ty­bų sce­na­ri­jaus da­lis.

16 skirtingų institucijų ir per 1 000 aukščiausio lygio profesionalų Vilniuje, Klaipėdoje ir Šeštokuose vasario 28 dieną surengs istorines hibridinio saugumo pratybas „Hybrid Wind IoT 2018“.

„Rugsėjo 11 dieną pirmąkart organizavome pratybas „Geležinės akies žvilgsnis 9/11“, kurių metu testavome mūsų gebėjimus spręsti hibridinius saugumo iššūkius – nuo kibernetinių išpuolių iki bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis. Trečiadienį bus išpildyta viena šių pratybų išvadų – rekomendacija surengti viso susisiekimo sektoriaus pratybas, kurių metu bus įsitikinta skirtingų įmonių ir tarnybų gebėjimu likviduoti hibridines grėsmes strateginiuose valstybės objektuose“, – pažymi „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pirmą kartą organizuojamuose tokio tipo pratybose dalyvaus AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Lietuvos oro uostai, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Lietuvos transporto saugos administracija.

Pratybose taip pat savo vaidmenį atliks Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, Lietuvos kariuomenė. Pratybas stebėti kviečiamos kitos valstybės institucijos ir specialiosios tarnybos.

Trečiadienį specialiosios užduotys pagal išankstinį pratybų scenarijų bus vykdomos 6 objektuose skirtingose Lietuvos vietose, o pratybų techninis centras veiks „Lietuvos geležinkelių“ administraciniame pastate.

Šiose pratybose pirmą kartą istorijoje sprendimų priėmimo funkcijai atlikti bus pasitelkta „Daiktų interneto“ (ang. Internet of Things) technologija, kurios vienas iš komponentų – dirbtinis intelektas.