Sprendžiama, kaip NATO adaptuosis prie naujų raketų dislokavimo Rusijoje
NA­TO ne­pla­nuo­ja dis­lo­kuo­ti Eu­ro­po­je bran­duo­li­nė­mis ko­vi­nė­mis gal­vu­tė­mis ap­gink­luo­tų nau­jų ti­pų ra­ke­tų net ir iš­ki­lus grės­mei, kad žlugs JAV ir Ru­si­jos su­tar­tis dėl vi­du­ti­nio nuo­to­lio bran­duo­li­nių pa­jė­gų (INF), an­tra­die­nį sa­kė Šiau­rės At­lan­to al­jan­so ge­ne­ra­li­nio se­kre­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ro­se Got­te­moel­ler.

„Dabar turime aptarti, kaip NATO adaptuosis prie naujų raketų dislokavimo Rusijoje. Tačiau neturime planų dislokuoti Europoje naujų nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nešti branduolinį užtaisą“, – Aljanso gynybos ministrų susitikimo išvakarėse pareigūnė sakė Vokietijos laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.

Pasak R. Gottemoeller, tikimybė išsaugoti INF sutartį išlieka, jeigu prie jo prisidėtų kitos branduolinės valstybės.

Būgštavimai dėl naujų ginklavimosi varžybų Europoje išaugo po to, kai Vašingtonas pradėjo pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties procesą tvirtindamas, kad Rusija pažeidė šį susitarimą, sukūrusi naują raketų sistemą.

1987 metais JAV ir Sovietų Sąjungos pasirašyta INF sutartis, draudžianti šalims turėti nuo žemės paleidžiamų vidutinio nuotolio raketų, bus vienas svarbiausių klausimų trečiadienio NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

Vakarų valstybės nori, kad Rusija sunaikintų savo turimas sparnuotąsias raketas 9М729, anot Vašingtono, neatitinkančias INF sutarties sąlygų.

„Ne tik raginame Rusiją sugrįžti prie (sutarties) laikymosi, bet ir ruošiamės pasauliui be INF sutarties ir su daugiau rusiškų raketų“, – anksčiau antradienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. – Neturime kartoti to, ką daro Rusija, bet mums reikia užtikrinti, kad turėsime veiksmingų atgrasymo ir gynybos priemonių.“

INF susitarimas, draudžiantis šalims turėti nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. km, užbaigė pavojingą branduolinių kovinių galvučių koncentravimą Europoje, bet baiminamasi, kad ši padėtis gali pasikartoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV sprendimą trauktis iš sutarties, pareiškė, kad Maskva taip pat iš jos pasitrauks, o Rusijos gynybos ministrui pranešus apie naujų raketų kūrimo planus, D. Trumpas pažadėjo aplenkti Maskvą.

Nors ir kaltina vienas kitą sutarties nesilaikymu, Kremlius ir Vašingtonas reiškia susirūpinimą, kad ši dvišalė sutartis nevaržo Kinijos, kurios sparčiai augančios kariuomenės gynybos strategija pagrįsta vidutinio nuotolio raketomis.