Saugumo ekspertai: „Kinija šnipinėjimu prilygsta Rusijai, tik tai daro žymiai profesionaliau“
Ki­ni­jos tech­no­lo­gi­jų mil­ži­nė „Hua­wei“ ke­lia ne­ri­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je dėl ga­li­mai vyk­do­mo šni­pi­nė­ji­mo, bend­ra­dar­biau­jant su Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos sau­gu­mo tar­ny­bo­mis. Ne­pai­sant bend­ro­vės va­do­vų nuo­lat kar­to­ja­mo pa­nei­gi­mo, fak­tai ro­do, kad ne­ri­mau­ti yra dėl ko.

Kinija seka Rusijos pavyzdžiu

Britų žurnalistas Timas Marshallas knygoje „Geografijos įkaitai“ rašo, kad ribojama geopolitinių veiksnių Kinija dar prieš tūkstančius metų pasirinko tokią pačią strategiją kaip Rusija: puolimas kaip gynyba, vedantis į galią.

„Pekinui vienybė ir ekonomikos pažanga yra gerokai svarbesni prioritetai nei demokratijos principai. Kinai žvelgia į visuomenę visai kitaip nei Vakarai. [...] Tai, ką Vakarai traktuoja kaip žmogaus teises, kinų vadovybė vertina kaip pavojingas teorijas, keliančias pavojų daugumai, ir daugumai gyventojų tai priimtina. [...] Kinijos nepaspausi, jos diplomatiškai ar ekonomiškai nepaveiksi pasitelkęs žmogaus teises. Ji jaučiasi saugiai savo sienose verždamasi už pirmosios salų grandinės pančių ir dabar pasitikėdama savimi juda po visą Žemės rutulį“, – rašo T. Marshallas.

Bendrovė „Huawei“ yra tarp viešųjų pirkimų nugalėtojų įvairių Lietuvos institucijų skelbtuose viešuosiuose pirkimuose.

Elektroninio portalo axios.com žurnalistė Erica Pandey publikacijoje „Kaip Kinija tapo pasaulinio lygio šnipinėjimo jėga“, rašo, jog Kinijos vykdoma aktyvi šnipinėjimo veikla yra akivaizdi ir ji prasidėjo su prezidentu Xi Jinping.

„Kinija turi pinigų ir ambicijų sukurti milžinišką užsienio žvalgybos tinklą, neaplenkiant ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – rašo žurnalistė.

Jos kalbintas buvęs JAV Centrinės žvalgybos tarnybos vyriausiasis Kinijos analitikas Chrisas Johnsonas tikina, kad Kinijos vykdomo pasaulinio šnipinėjimo strategija trumpai atrodo taip: Kinija siekia „vis labiau būti panaši į Rusiją“, ji akivaizdžiai tampa vis labiau agresyvi ir šiai veiklai iš tiesų skiria milžiniškas lėšas.

Kitas pašnekovas, Dennis Wilderis, kuris buvo Nacionalinės saugumo tarybos vyresnysis direktorius Rytų Azijoje valdant George'ui W. Bushui, tikina, kad, nors Kinijos pasirinkta strategija gali būti tapatinama su Rusijos žvalgybos veikla, visgi yra esminis skirtumas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su „Huawei“ finansų vadove ir įmonės įkūrėjo dukra Meng Wanzhou forume "Rusija kviečia" 2014 m./ Scanpix nuotrauka

„Rusų agento šnipinėjimo pasekmės yra matomos. Jie nori, kad matytume, kad jie čia buvo ir dėl to jaustumėmės nesaugūs, įbauginti, bejėgiai ir apgailėtini. Kinija elgiasi priešingai. Niekada nesužinosi, kad patalpoje buvo Kinijos agentas. Jie nori, kad šnipinėjamas taikinys jaustųsi saugus, laisvai naudotųsi savo nešiojamuoju kompiuteriu, telefonu ir nė neįtartų esąs sekamas“, – sako D. Wilderis.

Ar iš tiesų kinai išlieka nematomi?

Pastarąjį scenarijų iš tiesų labai atitinka Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ veikla visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Bendrovės „NRD Cyber Securyty“ vadovas dr. Vilius Benetis sako, kad inžinerine prasme, tokios įmonės kaip „Huewai“ ir ZTE yra sukūrusios aibę vertingų technologijų, kurios užtikrina didelių apimčių informacinių infrastruktūrų veikimą visame pasaulyje jau daugiau nei dešimtmetį.

Štai keletas pavyzdžių: bendrovė „Huawei“ yra tarp viešųjų pirkimų nugalėtojų įvairių Lietuvos institucijų skelbtuose viešuosiuose pirkimuose. Bendrovės telefonus yra įsigijusios Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių administracijos, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Informacijos ir ryšių departamentas, Migracijos departamentas, Nacionalinė teismų administracija, „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos. Lietuvoje „Huawei“ įrangą naudoja valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras bei telekomunikacijų bendrovė „Telia“.

Tiek bendrovės „NRD Cyber Security“ ekspertai, tiek Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) vadovai tikina kad, dėl „Huawei“ įrangos kaltės įvykusių kibernetinių incidentų nėra registravę.

„Mesti kaltinimai šiai verslo organizacijai yra labai rimti ir keliantys susirūpinimą, tačiau technologinių duomenų apie šios įrangos vykdomą šnipinėjimo veiklą viso pasaulio mastu yra labai mažai, kad būtų galima priimti sprendimus, kurie turėtų labai didelių pasekmių eiliniams vartotojams“, – NKSC direktorius dr. Rytis Rainys.

Bendrovės NRD Cyber Securyti vadovas dr. Vilius Benetis./ "NRD Cyber Security" nuotrauka

Pasiteiravus, kokie bendrovės „Huawei“ įrenginiai ar technologijos iš tiesų gali būti naudojami šnipinėjimui ir neteisėtam informacijos rinkimui, dr. Vilius Benetis sako, kad tokios viešos informacijos nėra.

„Viešai diskutuojama, kad standartinė įranga gali būti naudojama, taip pat garantinės priežiūros laikotarpiu „Huawei“ darbuotojai potencialiai gali imti nutekinti informaciją savo šalies naudai“, – sako „NRD Cyber Security“ vadovas, pabrėždamas, kad tai tėra tik prielaida.

Įdomus faktas, iliustruojantis aukščiau D. Wilderio paminėtus Rusijos ir Kinijos skirtumus, vykdant galimą šnipinėjimo veiklą. Apie bendrovės „Huawei“ galimai neteisėtai renkamą informaciją pasinaudojant technologijomis, už Lietuvos nacionalinį saugumą atsakingos institucijos duomenų neturi. Tėra tik įtarimai.

Tuo tarpu praėjusią vasarą NKSC vadovai per visas žiniasklaidos priemones paviešino informaciją apie pavėžėjimo paslaugas teikiančią rusų kompaniją „Yandex. Taxi“, kuri galimai neteisėtai kaupia vartotojų Lietuvoje duomenis. Mūsų šalies tarptautinė politinę areną stebintys ekspertai tuomet tikino, kad „Yandex“ vadovai turi sąsajų su Kremliui artimais žmonėmis ir tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

Nepasitikėjimą reiškia pusė pasaulio

Visgi kas privertė du Seimo narius: Lauryną Kasčiūną ir Audronių Ažubalį sunerimti dėl bendrovės „Huawei“ galimai vykdomos šnipinėjimo veiklos Lietuvoje, kad šiedu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) bei NKSC, prašydami nurodyti, kokie konkrečiai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai remiasi „Huawei“ technologine įranga ir ar tai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nejau tai tik pigus politinis triukas prieš rinkimus atkreipti į save rinkėjų dėmesį?

Gal niekas į šių dviejų politikų pareiškimą nebūtų ir reagavę, jei neseni įvykiai kaimyninėje Lenkijoje. Lenkijos vidaus saugumo agentūra areštavo šnipinėjimu įtariamus kinų verslininką ir Lenkijos pilietį. Kinas – „Huawei“ Lenkijoje direktorius. Lenkas anksčiau dirbo Vidaus saugumo agentūroje, tiriančioje šnipinėjimą ir terorizmą. Abu įtariami šnipinėję Lenkiją Kinijos naudai.

Pernai Kanadoje buvo areštuota „Huawei“ finansų vadovė ir įmonės įkūrėjo dukra Meng Wanzhou. Pastarajai paskirtas namų areštas. JAV žvalgybos agentūros vieningai įspėjo JAV piliečius nesinaudoti Kinijos gigantų „Huawei“ ir ZTE produktais bei paslaugomis, kaip keliančiais grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.

Tokios šalys kaip JAV, Australija ir Japonija neleido „Huawei“ kurti naujos kartos supergreito 5G interneto tinklų. Čekijos kibernetinio saugumo agentūra savo piliečius taip pat perspėjo dėl Kinijos telekomunikacijų bendrovių „Huawei“ ir ZTE programų bei įrangos. Teigiama, kad jos kelia grėsmę valstybės saugumui.

Lietuva apie šnipinėjimą duomenų neturi

Nepaisant visame pasaulyje kylančio nerimo dėl galimos Kinijos šnipinėjimo veiklos pasitelkiant informacines technologijas, Lietuva tarsi laikosi nuošalyje. VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė tepasakė, kad departamentas gautą parlamentarų paklausimą išnagrinės per dešimt darbo dienų ir pateiks atsakymą. Viešas jis bus ar ne – priklausys nuo informacijos slaptumo.

Ar VSD yra gavęs daugiau paklausimų dėl bendrovės „Huawei“ galimai keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, A. Katkuvienė atsakyti negalėjo. Žvalgybos įstatymas draudžia departamentui dalintis informacija, susijusia su stebimais subjektais.

NKSC taip pat vertina situaciją dėl gamintojo „Huawei“ veiklos, tačiau imtis konkrečių veiksmų nei šalies valdžios institucijų, nei gyventojų, neragina.

„Iki šio momento dėl „Huawei“ įrangos kaltės įvykusių kibernetinių incidentų NKSC nėra registravę. Tačiau atidžiai stebime situaciją, keičiamės informacija su partneriais ir tą informaciją analizuojame. Esame visą laiką pasiruošę informuoti ir pasakyti, jeigu būtų kibernetinio saugumo incidentų dėl šio gamintojo įrangos“, –sako NKSC direktorius dr. R. Rainys.

„Įvairios šalys turi skirtingus savo nacionalinių grėsmių modelius, kurie siejasi su kiekvienos šalies specifika, prioritetais, strateginiais tikslais, nacionalinėmis strategijomis. Pasaulyje yra žymiai daugiau šalių, kurios nereiškia šitokio susirūpinimo, lyginant su šalimis, kurios reiškia susirūpinimą. Lietuva vertina rizikas individualiai pagal savo suverenią poziciją, atsižvelgdama į partneriškus tarptautinius susitarimus“, – antrino „NRD Cyber Security“ vadovas.

Technologijų apžvalgininkas Džiugas Paršonis ragina nekelti šalyje isterijos ir labiau pasitikėti ne tik mūsų šalies saugumo tarnybomis, bet ir Europos Sąjungos bei NATO partneriais.

„Yra partnerių, kurie turi kur kas stipresnį interesą ir kur kas didesnius resursus sekti šitą eigą, turiu omenyje JAV, Jungtinę karalystę, Vokietiją, Prancūziją ir kitas valstybes, kurios turi stiprius resursus, stiprų įdirbį, stiprų technologinį potencialą, specialistų. Suprantama, kad ne vienai Lietuvai tokie dalykai rūpi. Jeigu, pavyzdžiui, paaiškėtų, kad yra pagrindo imtis veiksmų, pirmiausia tikriausia tos valstybės imtųsi tos iniciatyvos užkirsti kelią kažkokiam blogam poveikiui, susijusiam su įrangos diegimu. Žinoma, susirūpinimas nėra blogas dalykas, budrumas yra gerai, tik jis toks demonstratyvus, kaip šiuo atveju, nežinau, ar yra reikalingas“, – komentavo Dž. Paršonis.