Rusų kareiviams išjungs internetą. Kad nepraneštų, kur jie iš tiesų yra
Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­ma pir­muo­ju skai­ty­mu pri­ėmė įsta­ty­mą, drau­džian­tį ka­riš­kiams in­ter­ne­te ir ži­niask­lai­do­je skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie sa­ve ir ki­tus ka­riš­kius. Eks­per­tai tei­gia, kad cen­zū­ra įve­da­ma dėl dau­gy­bės at­ve­jų, kai so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ran­da­ma in­for­ma­ci­ja griau­na Krem­liaus „ich­tam­ne­tų“ mi­tus. Žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai tvir­ti­na, kad šis spren­di­mas vėl pa­ska­tins „die­dovš­či­nos“ bu­jo­ji­mą.

Kaip rašo svoboda.org, kariškiams uždrausta dalintis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, GPS duomenimis – tuo, kas gali nurodyti jų buvimo vietą, priklausomybę daliniui arba užduotis.

Teisių gynėjai tvirtina, kad šis įstatymas lems „diedovščinos„ bumą. Kita vertus, kareiviai veikiausiai ir toliau skleis apie save informaciją, naudodamiesi paskyromis su išgalvotais vardais.

Pasak Gynybos ministerijos vadovo pavaduotojo Nikolajaus Pankovo, draudimas taikomas tiek profesionaliems kariškiams, tiek ir šauktiniams. Ministerija patikino, kad šie apribojimai nebus taikomi kariškių sutuoktinėms – jos galės ir toliau dėti savo ir vaikų nuotraukas į socialinius tinklus. Tą patį galės daryti ir į atsargą išėję kariškiai.

Įstatymo autoriai tvirtina, kad kariškių nuotraukas ir pranešimus socialiniuose tinkluose stebi priešiškų valstybių slaptąsias tarnybas bei teroristų organizacijas.

Svoboda.org pažymi, kad kariškių socialiniuose tinkluose įkeliamos nuotraukos sukėlė tokį patį efektą, kaip informacijos nutekėjimas. Jas peržiūrintys žurnalistai ir kiti tyrėjai ne kartą rado tiesioginių įrodymų, kad Rusijos kareiviai 2014 metais buvo Ukrainoje, o nuo 2015 metų – Sirijoje.

Tokius duomenis renka ir viena garsiausių pasaulyje žurnalistinių tyrimų organizacijų „Bellingcat“. Jos tyrėjai pirmieji pateikė įrodymus, kad Mailaizijos oro linijų lėktuvą „Boeing“ rytų Ukrainoje numušė iš Rusijos atgabentas raketų kompleksas „Buk“.

Kita nepriklausoma tyrimų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) atkapstė medžiagą, liudijusią, kad Rusijos karo lėktuvai bombardavo civilinius objektus Sirijoje. Ši grupė taip pat paviešino informaciją apie tai, kad Sirijoje Rusijos armija išbandė naują ginkluotę – haubicas ir padegamąsias bombas.

CIT įkūrėjas Ruslanas Levijevas mano, kad priimdama naująjį įstatymą valdžia tiesiog imasi perteklinių cenzūros veiksmų, nes įstatymai jau numato, kad informacijos apie karo veiksmus viešinimas laikomas valstybės paslaptimi. „Tai ne pirmas bandymas priimti tokį įstatymą. Viskas prasidėjo 2014, kai rusų kareiviai pasirodė Ukrainoje“, – sakė Ruslanas Levijevas. Jo nuomone, šis įstatymas tik vers karininkus dar griežčiau kontroliuoti kareivius.

Žmogaus teisių gynėjų grupės „Pilietis ir armija“ vadovas Sergejus Krivenko mano, kad naujasis įstatymas dar labiau paslėps armiją nuo visuomenės. „Galėtume ramiai žiūrėti į šį įstatymą, jei tuo pačiu metu Gynybos ministerija laisviau teiktų kitą informaciją, nesusijusią su valstybės paslaptimis, bet rūpinčią visuomenei – apie kareivių teisių pažeidimus ir mirčių armijoje statistiką, kaip tai darė 2007 – 2009 metais“, – sakė svoboda.org pašnekovas. „Dabar tokios oficialios informacijos nėra, o jie nori uždrausti ir neoficialią“, – skundėsi teisių gynėjas. Be to, jis prognozuoja, kad kareivius ims bausti už mėginimus pasinaudoti internetu.

Judėjimo „Už žmogaus teises“ vadovas Levas Ponomariovas mano, kad naujasis įstatymas pažeidžia kareivių teisę į privatumą, nes valstybė imsis kontroliuoti jų susirašinėjimą. Jo nuomone, tokį įstatymą būtų galima taikyti konkrečių, slaptas užduotis vykdančių dalinių atžvilgiu, bet šauktiniams jis bus žalingas.

Rusų kareiviai Kryme 2014 metais./informnapalm.org nuotrauka

„Iš esmės prieštarauju šiam įstatymui. Suprantu slaptųjų tarnybų interesus. Viskas prasidėjo 2014 metais, kai atskleista, kad rusų kareiviai kariauja Ukrainos teritorijoje. Tada numuštas „Boeing“. Tai gal tada nereikėjo siųsti kareivių į kaimynines šalis ir aiškinti, kad ten jų nėra? Gal reikia kitaip elgtis? Nereikėjo „Boeing“ numušti ir taip toliau“, – sakė Levas Ponomariovas. Teisių gynėjas pabrėžia, kad ryšys su artimaisiais kareiviams labai svarbus. 2014 metais, kai Rusija slapčia pradėjo karo veiksmus Ukrainoje, daugelis ten siunčiamų kareivių rašė apie tai savo tėvams. Šimtams kariauti Ukrainoje nepanorėjusių kareivių tarnybos sutartis pavyko nutraukti tik dėka visuomenės įsikišimo.

„Esu įsitikinęs, kad dabar atgims „diedovščina„. Tik mobiliųjų telefonų dėka mums kažkiek pavykdavo bent kiek ją pristabdyti“, – sakė teisių gynėjas.

Šiemet Rusijos Gynybos ministerija jau įvedė ryšio apribojimus kariuomenės vadovybės aparate – uždrausti išmanieji telefonai, karininkai gali naudotis tik senais aparatais be kamerų ir GPS paslaugos. Šis sprendimas taip pat argumentuotas paslapčių apsaugos poreikiu.