Rusijos taikiniai: povandeninio ryšio kabeliai
Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus Ru­si­jos po­van­de­ni­nis­ ak­ty­vu­mas iš­au­go net pen­kis kar­tus. Nuo 2014 me­tų į apy­var­tą Ru­si­ja pa­lei­do try­li­ka ­nau­jų bran­duo­li­nių bei pa­pras­tų po­van­de­ni­nių lai­vų. Tie lai­vai yra pa­jė­gūs vyk­dy­ti­ į­vai­rias dau­gia­funk­ci­nes puo­la­mą­sias po­van­de­ni­nes ope­ra­ci­jas (tarp jų – jū­ros spe­cia­lių­jų pa­jė­gų de­san­to). Taip pat veik­ti prieš po­ten­cia­laus prieš­inin­ko jū­ri­nę inf­ras­truk­tū­rą, ra­šo lei­di­nys „Eu­ra­sia Dai­ly Monitor“

Tačiau multifunkciniai puolimo povandeniniai laivai nėra vieninteliai pajėgumai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kalbant apie Rusijos vykdomas povandenines operacijas. Maskva įtempė visas jėgas, kad sukurtų jūrinius vienetus povandeniniams „hibridiniams“ bei jūros dugno veiksmams. Tuose vienetuose sukombinuotos civilinės, karinės, konvencinės bei specialiosios, technologinės ir operacinės galimybės. Greta įvairių misijų ir užduočių, paskirtų tokiems vienetams, jie slapta gali užveržti povandenines kabelines informacijos sroves bei esant poreikiui panaikinti povandenines komunikacijos sroves. Tokia „dvigubos panaudos“ įranga puikiai dera prie Rusijos hibridinio karo doktrinos, mat jos dėka galima vykdyti slaptas povandenines operacijas, prisidengiant „vandenynų tyrimais“ ar „paieškos bei gelbėjimo“ veikla. Bent du tokios hibridinės karinės įrangos tipai yra verti atskiro dėmesio.

2015 metais šitas laivas buvo pastebėtas netoli Jungtinių Valstijų povandeninių branduolinių laivų bazės, esančios netoli povandeninių karinių komunikacijų ryšių linijų ir mazgų.

Pirmasis yra vadinamosios Rusijos „branduolinės giliavandenės stotys“, kurios iš tikrųjų yra giliavandenių specialiųjų operacijų povandeniniai laivai. Jie gali būti transportuojami specialiuose branduoliniuose povandeniniuose gabenimui skirtuose laivuose, būti vogčiomis paleisti bet kurioje vandenyno vietoje visame pasaulyje ir pradėti savo ilgalaikes slaptas misijas jūros dugne.

Per pastaruosius metus Rusija paleido ar modernizavo Kalitka/Lošarik–, Kašalot–, Paltus– ir rentgeno klasės giliavandenius specialiuosius povandeninius laivus. Ko gero pats pajėgiausias iš jų yra Kalitka (taip pat vadinamas Lošarik), paleistas į apyvartą 2006 metais. Šis povandeninis laivas yra pajėgus nusileisti į 6000 metrų gylį ir gali būti naudojamas naikinant jūros dugne esančią infrastruktūrą, visų pirma – povandenines komunikacijos linijas. Maskva flotilėse taip pat didina tokius giliavandenius specialiuosius povandeninius įrenginius gabenančių laivų skaičių: specialusis povandeninis Delta IV klasės laivas Podmoskovyje po modernizacijos yra bandomas jūroje.

Kita povandeninių laivų gabentojų karta taip pat yra pildoma. Visi jau minėti įrenginiai priklauso Rusijos Šiaurės flotilės 29-ajai specialiajai povandeninių laivų brigadai.

Be branduolinių giliavandenių stočių, antra povandeninei hibridinei karybai svarbu įrenginių kategorija yra vadinamieji „okeanografiniai tyrimo laivai“ ir „paieškos bei gelbėjimo laivai“. Nei vienas iš šių paviršinių laivų neturi priešpovandeninės įrangos ginklų ar kruizinių raketų ant denio, tačiau jų strateginės – žvalgybinės informacijos rinkimo galimybės prieš vandenynų dugne esančius taikinius turi būti vertinamos rimtai. Abu laivų tipai priklauso Rusijos Gynybos ministerijai: pirmieji ministerijos pagrindiniam povandeninių tyrimų direktoratui, antrieji – Rusijos laivyno paieškos ir gelbėjimo pajėgoms.

Pažangiausiais Rusijos povandeninių tyrimų laivais veikiausiai reikia laikyti 2015 metais paleistis Jantar. Šis šnipinėjimo laivas yra apkrautas žvalgybos įranga ir tarnauja kaip motininis laivas valdomiems bei nevaldomiems giliavandeniams laivams. Jantar gabena du rusiškus Rus– ir Konsul– klasės valdomus povandeninius įrenginius, galinčius panerti į 6000 metrų gylį ir vienu metu po vandeniu išbūti 10 – 12 valandų. Valdomi povandeniniai įrenginiai turi manipuliatorius su įrankiais, skirtais nupjauti kabeliams.

Dar daugiau – juose talpinami nuotoliniu būdu valdomi povandeniniai dronai, galintys atlikti platų povandeninių užduočių spektrą: nuo objekto ištyrimo bei naikinimo iki įvairių įrenginių pristatymo į jūros dugną, taip pat jie gali iškelti įvairius objektus į paviršių.

Jantar taip pat gali gabenti dronus, tokius kaip Pantera Plius. 2015 metais šitas laivas buvo pastebėtas netoli Jungtinių Valstijų povandeninių branduolinių laivų bazės, esančios netoli povandeninių karinių komunikacijų ryšių linijų ir mazgų. Vėliau, 2016 metų spalį Jantar buvo pastebėtas slampinėjantis aplink povandeninius ryšių kabelius prie Sirijos pajūrio. Antrasis Jantar klasės laivas šiuo metu yra konstruojamas.

Vietoje naujos kartos tyrimų bei paieškos bei gelbėjimo laivų statymo, Maskva modernizuoja sovietinius tų klasių laivus dėl apkarpyto laivų statymo programai biudžeto. Moderni įranga akustiniams, biologiniams, fiziniams ir geofiziniams tyrimams jau yra įdiegta Admiral Vladimirski tyrimo laive. Tas laivas jau dabar atlieka Rusijai strategiškai svarbias ekspedicijas įvairiose jūrinėse erdvėse. Valstybės paieškos bei gelbėjimo laivai šiuo metu taip pat modernizuojami.

Pavyzdžiui, Rusijos prizinės klasės valdomas povandeninis įrenginys buvo papildytas elektronine įranga, tokia, kaip kameros ar specialūs manipuliatoriai, galintys karpyti kabelius, pasukti ir atveržti veržles bei atlikti povandeninius suvirinimo darbus. Tokie valdomi povandeniniai įrenginiai jau buvo išgabenti į užsienio vandenyse esančius paieškos bei gelbėjimo laivus Georgij Titov (Šiaurinės jūros flotilė), Sajany (Juodosios jūros flotilė), SS-750 (Baltijos jūros flotilė) ir Alagez (Ramiojo vandenyno flotilė). 2016 metais naujas Bester-1 valdomas povandeninis įrenginys buvo įkeltas į paieškos bei gelbėjimo laivą Belousov (Ramiojo vandenyno flotilė). Šis povandeninis įrenginys krovinių gabenimo oro transportu gali būti greitai perkeltas į bet kurį okeanografinių tyrimų laivą ar paieškos ir gelbėjimo laivą. Galų gale, modernizuoti rusų Višnyja klasės žvalgybos laivai taip pat turi būti vertinami kaip pajėgūs hibridiniai povandeninės karybos įrenginiai.

NATO jau atsakė į šią vis atidžiau stebimą ir rimčiau vertinamą Rusijos grėsmę, jos augančią povandeninę veiklą, planuodama atkurti po Šaltojo karo panaikintą dalinį, turintį padėti apsaugoti povandenines komunikacijos linijas Šiaurės Atlante. Sąjungininkai taip pat skuba stiprinti savo priešpovandeninius pajėgumus ir tobulinti lėktuvus, skirtus atrasti pažangiems povandeniniams laivams.

Vis dėlto norėdama apsaugoti povandeninį ryšį ir interneto kabelius bei apsisaugoti nuo Rusijos povandeninės hibridinės veiklos Šiaurės Atlante bei Viduržemio jūroje, NATO turi labiau pasistengti.