Rusijos karinės pratybos paskatino NATO sąjungininkus suskubti kamšyti saugumo spragas
Di­džiau­sios per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius Ru­si­jos or­ga­ni­zuo­tos ka­ri­nės pra­ty­bos „Vos­tok“ tik pa­tvir­ti­no NA­TO būgš­ta­vi­mus. Al­jan­so par­tne­riai ak­cen­tuo­ja, kad kuo to­liau, tuo la­biau rei­kia di­din­ti pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mo grei­tį, nes tai ga­li tap­ti lem­tin­gu nuo­spren­džiu ne tik Bal­ti­jos ša­lims. Pa­sak kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro, Ru­si­ja kol kas ne­si­ryž­tų pra­dė­ti ka­ri­nio konf­lik­to su Va­ka­rais, to­dėl da­bar bū­ti­na įver­tin­ti Ru­si­jos nau­jau­sius ka­ri­nius ma­nev­rus ir su są­jun­gi­nin­kais kam­šy­ti NA­TO spra­gas.

Šimtai tūkstančių karių, naikintuvai, kariniai sraigtasparniai, dešimtys tūkstančių tankų ir šarvuočių. Rusija kartu su Kinija treniravosi tarsi vyktų tikras karas. Tokių pratybų, kaip šiųmetės „Vostok“ Rusija nerengė 37 metus.

Po jų užsienio ekspertai sutaria, kad tokio masto pratybos reiškia – Rusija ir Kinija vieningai repetuoja karinį konfliktą. Kaip pernykštės „Zapad“, taip ir šiųmetės „Vostok“ prie namų darbų stalo privertė sėstis NATO sąjungininkus.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako, jau rengiama nauja Lietuvos saugumo ataskaita, o išvada viena – dar daugiau dėmesio reikia skirti saugumui stiprinti.

„Greitis, pajėgų dislokacija, mūsų investicijos į gynybinius pajėgumus, į žmonių atsparumą – tai yra tie darbai, mūsų žvalgybų stiprinimas, kuriuos reikia tęsti“, – sakė V. Bakas.

NATO ekspertai tikina, kad „Vostok“ pratybos demonstruoja Rusijos susitelkimą į didelio masto konflikto manevrus. Esą Rusija ne vienus metus stiprina kariuomenę ir nevengia demonstruoti karinės galios.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, NATO ilgą laiką buvo nuvertinusi Rusijos grėsmę, todėl dabar imasi esminių reformų.

„NATO buvo daugiau pradėjusi orientuotis į operacijas kituose regionuose, bet matosi, kad reikia grįžti prie tų tradicinių, konvencinių priemonių. Kas deja, bet buvo šaltojo karo metais. Todėl dabartinės NATO reformos, kurios vyksta dabar, kurios buvo priimtos liepos mėnesį aukščiausio lygio vadovų, yra atsakas“, – kalbėjo R. Karoblis.

Aukšto rango NATO kariuomenės specialistai yra ne kartą užsiminę – karinių manevrų atveju, reikia reaguoti greičiau. Leitenantas generolas Benas Hodgesas yra netgi pareiškęs, kad NATO orientuodamasi į Afganistaną ir Iraką apsileido Europoje, o tuo metu Rusija stiprino karinę galią. Dabar ekspertai sutaria, kad reikia naujų vadaviečių, greitesnio ir sklandesnio pajėgų permetimo. Šie faktoriai gali tapti lemtingi ir Lietuvai.

„Situacija labiau sudėtinga, nei buvo prieš 10 metų, netgi 5. Ji dabar pasidarė grėsminga netikėtumais, kur gali staiga kas nors atsitikti“, – teigė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.

Kitą mėnesį didžiausias istorijoje pratybas surengs ir NATO. Į Norvegiją atvyks 40 tūkst. karių iš NATO šalių ir partnerių. Neutralios Suomija ir Švedija pratyboms suteiks savo bazes ir taip pat deleguos karių. Mokymai, kaip apsiginti nuo technologiškai pažangaus priešo atakos, vyks ore ir jūroje nuo Baltijos iki Islandijos. Bei sausumoje – visoje Norvegijoje, išskyrus šiauriausią regioną prie Rusijos sienos.