Rusijos karinė galybė: loja garsiai, bet dantys išlūžę
Šiais me­tais Per­ga­lės die­nos par­ade Ru­si­jos ar­mi­ja pir­mą sy­kį pa­de­mons­tra­vo ne­pi­lo­tuo­ja­mas skrai­dyk­les „Kor­sar“, au­to­no­mi­nes iš­mi­na­vi­mo ma­ši­nas „U­ran-6“ bei ne­pi­lo­tuo­ja­mus tan­kus „U­ran-9“. Be to, pa­de­mons­truo­ti penk­to­sios kar­tos dau­gia­funk­ci­niai at­akos lėk­tu­vai Su-57 ir nau­jau­sio­mis ra­ke­to­mis „Kin­žal“ gink­luo­ti nai­kin­tu­vai MiG-31.

Kaip rašo „The National Interest“ autoriai Richard Connolly ir Mathieu Boulegue, Raudonoji aikštė dar niekada neregėjo tokios karinės technikos. Tai suvokė ir Kremlius, norėjęs šiuo paradu pademonstruoti, kad Rusijos Ginkluotosios pajėgos žengia į naują amžių, kaip neseniai joms ir prisakė Vladimiras Putinas, patvirtinęs Valstybinę ginkluotės programą (VGP) 2018 – 2027 metams. Pastaroji pakeis savo pirmtakę VGP 2020.

2027 metais Rusijos armija bet kuriuo atveju bus žymiai geriau ginkluota, nei dabar.

Pastaroji programa buvo svarbi bent jau tuo, kad pirmą sykį po SSSR žlugimo numatė stambius modernios ginkluotės užsakymus. Atitinkamai, rašo „The National Interest“, VGP 2027 turėtų plėtoti jau pasiektą progresą ir dar labiau sustiprinti Rusijos armiją.

Panašu, kad bent jau teoriškai, VGP 2027 bus orientuota į armijos smogiamosios jėgos, mobilumo ir greito reagavimo bei modernių vadovavimo sistemų plėtrą. Ne mažiau dėmesio turėtų sulaukti priešlėktuvinė gynyba ir priešininko komunikacijų trikdymo sistemos. Šalies karinė pramonė dabar turi gaires, kuriomis vadovaudamasi galės imtis naujų technologijų kūrimo ir gamybos aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

Sprendžiant iš to, kas buvo demonstruojama Pergalės dienos parade, „The National Interest“ ekspertai daro išvadą, kad Rusija skirs išskirtinį dėmesį ypatingai tiksliai ginkluotei, bepiločiams įrengimams, robotų technikai ir elektroninei karybai.

Tačiau, ambicingi planai susiduria su rimtais iššūkiais. Pirma, kaip pažymi „The National Interest“, Rusijai labai nesiseka modernizuoti karinės pramonės gamybą, o antra, nuosmukis juntamas ir technologijų tyrimų bei kūrimo srityje. Prie šių dviejų problemų dar galima pridėti pasenusią ir sustabarėjusią Gynybos ministerijos struktūrą ir neveiksmingus kontrolės mechanizmus.

Jei minėtų iššūkių pasirodytų maža, galima paminėti ir išorinius faktorius – karčias pamokas Ukrainoje ir Sirijoje bei tarptautinių sankcijų poveikį Rusijos gynybos pramonei. Visi šie veiksniai kelia grėsmę VGP 2027 įgyvendinimui.

„The National Interst“ ekspertų nuomone, 2027 metais Rusijos armija bet kuriuo atveju bus žymiai geriau ginkluota, nei dabar. Tai patvirtina faktas, kad armiją jau pasiekė dideli kiekiai modernesnės ginkluotės, kaip tai buvo numatyta VGP 2020. Daugeliu atveju tai – modernizuota sovietinė technika: tankai T-90, modernizuoti lėktuvai Su ir „Varšaviankos“ klasės dyzeliniai povandeniniai laivai.

Kita vertus, pažymi ekspertai, programos vykdymo tempų taip pat nereikia pervertinti. Net jei ir pavyktų sukurti iš tiesų modernią ginkluotę, karinė pramonė veikiausiai nepajėgs pradėti serijinės jos gamybos.

Kai kuri ginkluotė, kaip pavyzdžiui priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400 ir raketų kompleksai „Iskander“, jau gaminama dideliais kiekiais ir tas pats bus daroma ateityje. Tuo metu „Armata“ grupės šarvuotoji technika, Su-57 lėktuvai ir „Jasen-M“ klasės povandeniniai laivai veikiausiai bus skaičiuojami vienetais. Tai reiškia, kad netolimoje ateityje Rusijos armijai teks kliautis atnaujinta sovietine ginkluote, „pagardinta“ keletu tikrai modernios technikos egzempliorių.

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, VGP 2027 skirta 19 trilijonų rublių 9apie 26 milijardus eurų). Maždaug toks pat finansavimas buvo skirtas VGP 2020. Tačiau, reikia atsižvelgti į tai, kad 2018 metų rublio kursas labai skiriasi nuo 2010 metų, kai paskutinį sykį tvirtintas valstybės finansavimas ginkluotės pirkimui. Atsižvelgiant į tai, dabartinė ginkluotės prikimo programa yra finansiškai dvigubai menkesnė už jos pirmtakę.

Rusija jaučiasi rami, nes gali apsiginti ir net skverbtis į artimiausią užsienį, tačiau negali būti net kalbos apie pajėgumus, leisiančius konkuruoti su didesniais ir geriau apsirūpinusiais varžovais.

Atitinkamai, tai reiškia, kad valstybės biudžetas galės be ypatingų sunkumų finansuoti VGP 2027, jei šalis sugebės palaikyti bent 2 procentų ekonomikos augimą per metus. Matyti, kad Kremlius optimistiškai vertina Rusijos ekonomikos prognozę, nes 2018 – 2020 metais gynybos išlaidų nuošimtis nuo BVP turi palaipsniui mažėti.

Susidaro paradoksali situacija, kai Vladimiras Putinas ir kiti aukščiausi šalies pareigūnai viešai tvirtina, kad turi daugybę naujų ginkluotės sistemų, o finansiniai vyriausybės planai byloja, kad gynybai ketinama išleisti vis mažiau.

Atsakymas nesudėtingas: grėsmingai skambanti Kremliaus retorika neatitinka šalies pajėgumų ir tikrieji armijos stiprinimo planai yra gerokai kuklesni, nei skelbiama.

Atsižvelgiant į ekonomines kliūtis ir Rusijos vadovybės nenorą finansuoti gynybos stiprinimą, Rusijos karinė pramonė netolimoje ateityje nesugebės pradėti tokio masto karinės technikos gamybos, kuri leistų bent jau teoriškai svarstyti, kad Maskva vėl veliasi į ginklavimosi varžybas.

Anot „The National Interest“, Rusija jaučiasi pakankamai rami, nes gali apsiginti ir net skverbtis į artimiausią užsienį, tačiau negali būti net kalbos apie pajėgumus, leisiančius konkuruoti su didesniais ir geriau apsirūpinusiais varžovais.