Rusijos armija: „technologai“ prieš „burtininkus“ (II dalis)
Ke­lis šimt­me­čius Ru­si­jos ka­ri­niai teo­re­ti­kai dis­ku­ta­vo, ar ga­li ypa­tin­gos Ru­si­jos ka­rių sa­vy­bės kom­pen­suo­ti tech­no­lo­gi­nį prieš­o pa­žan­gu­mą. Apie ta­ria­mas per­ga­les ka­ruo­se le­mian­čias Ru­si­jos ka­rių sa­vy­bes šian­dien nie­kas taip drą­siai ne­be­kal­bė­tų. Ta­čiau is­to­riš­kai šią nuo­sta­tą pa­lai­kiu­si „bur­ti­nin­kų“ mo­kyk­la Ru­si­jo­je to­li gra­žu nė­ra mi­ru­si. Apie tai ra­šo­ma Ja­mes­town.org.

Pirmąją teksto dalį galite rasti čia.

Paradoksalu, tačiau šiandien „burtininkų“ mokyklos įpėdiniai pastaruoju metu priartėjo prie savo ideologinių priešininkų, „technologų“, visas savo viltis dėdami į itin laukiamą stebuklingą vidaus karinių technologijų plėtros proveržį. Naujoji „burtininkų“ karta tiki, kad toks technologinės Rusijos galios stebuklas suteiks Maskvai galimybę dar kartą primesti savo valią visam pasauliui. Taigi tarp valdančiojo elito sluoksnių vis auga tokio stebuklo viltis.

Tačiau pažangiausios Rusijos karinės technologijos, apie kurias informuojamas Vladimiras Putinas, yra itin slaptos, o turintieji prieigą prie šios informacijos veikiausiai nepamena Hanso Christiano Anderseno pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“.

Prieš beveik aštuonerius metus, tuometinis ministras pirmininkas Vladimiras Putinas kalbėdamas televizijoje teigė, jog jam sekasi ir jog jis yra sėkmingas. Jam grįžus į Kremlių toks aklas pasitikėjimas sėkme pradėjo skleistis ir kitų aukštų valstybės pareigūnų bei strategų remarkose. Tokios nuostatos lemia įsitikinimą Kremliaus koridoriuose, kad ateities tragedijos pasaulyje gali iš tikrųjų dramatiškai pagerinti Rusijos padėti tarptautinėje arenoje. Kažkokia nauja pasaulio tvarka suteiktų Rusijai galimybę pradėti viską iš naujo ir dar kartą įsitvirtinti kaip supergaliai. Dar 2012 metų gruodį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė tokią viltį. Kalbėdamas Užsienio ir gynybos politikos tarybos susitikime, jis pasakė, kad „permaišius kortas veikiausiai būtų įmanoma daug ką pradėti nuo balto lapo ir ne visos šiandienos tarptautinę hierarchiją lemiančios taisyklės bus taikomos ateityje. Pavyzdžiui, įmanoma, kad [...] svarbu taps ne tai, kur bus sukurta kokia technologija, tačiau galimybė ja geriau naudotis. Šiuo atžvilgiu Rusija turi akivaizdų pranašumą dėl savo apsiskaičiusių ir drąsių gyventojų bei gausių išteklių.“

Savo ruožtu prezidento Vladimiro Putino 2018 metų kovo 1 dienos kreipimasis į Federalinę Asamblėją tapo savotiška „burtininko“ prieigos apoteoze, kurioje logika nesuvaidino jokio vaidmens. Pirmoje kalbos dalyje prezidentas jis išreiškė aiškų susirūpinimą, kad valstybė susiduria su technologiniu atsilikimu. Tačiau antroje – „karinėje“ – savo kreipimosi dalyje jis tęsė teigdamas atvirkščiai. Rusija pati viena, nebendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais, gyvendama Vakarų taikomų sankcijų sąlygomis, padarė proveržį keliose sferose. Jis įvardino viršgarsines karines galvutes, lazerinius ginklus ir branduolinius variklius kruizinėms raketoms bei povandeniniams laivams. Prezidento kalboje atsiskleidė tai, kaip jis įsivaizduoja idealią situaciją. Viena vertus jis pripažįsta, kad Rusiją ir jos „priešus“ skiria milžiniškas technologinis tarpas, kuris artimoje ateityje veikiausiai nebus užpildytas. Kita vertus jis pasitiki neišvengiamu stebuklu – technologiniu proveržiu keliuose siauruose, tačiau svarbiuose sektoriuose, kuriuos lėmė geniali Rusijos inžinerinė mintis. XIX ir XX amžiuose „burtininkai“ pasikliovė Rusijos kario stebuklinga kantrybe – šiandien jie pasikliauja Rusijos mokslininko genialumu. „Burtininkų“ galvose šiandien būtent mokslininkai yra jėga, suteiksianti Rusijai unikalią „kortų permaišymo“ galimybę. Tuo tarpu niekas iš valdančiojo elito nekreipia rimto dėmesio į skubų poreikį remti fundamentaliuosius mokslus ar steigti naujas mokslo įstaigas.

Humanitarinį išsilavinimą turintis Vladimiras Putinas beveik garantuotai nėra pajėgus pats vienas įvertinti ir suprasti technologinius sprendimus, kurie jam siūlomi. Tačiau jo aplinkiniai ir patarėjai puikiai supranta savo vado lūkesčius ir kalba jam taip, kad jo iliuzijos būtų patvirtintos. Praėjusiais metais gynybos ministras Vladimirui Putinui pateikė vaizdo įrašą, kuriame neva Rusijos sraigtasparnis puola teroristus Sirijoje. Prezidentas šį įrašą išdidžiai parodė dokumentinį filmą apie Kremliaus lyderį filmavusiam Oliveriui Stone. Greitai išaiškėjo, kad vaizdo įraše iš tikrųjų buvo užfiksuotas Jungtinių Valstijų sraigtasparnis „Apache“ Afganistane. Interneto tinklaraštininkai lengvai demaskavo apgaulę. Tačiau pažangiausios Rusijos karinės technologijos, apie kurias informuojamas Vladimiras Putinas, yra itin slaptos, o turintieji prieigą prie šios informacijos veikiausiai nepamena Hanso Christiano Anderseno pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“.

„Burtininkų“ trajektorijos laikymasis neišvengiamai prives prie klaidų priimant svarbius sprendimus. Juk efektyvi karinio vadovavimo sistema ypatingai yra priklausoma nuo struktūrų, kuriose žmonės suvokia situaciją remdamiesi faktais. Ši užduotis Rusijoje krenta ant Pagrindinio operacijų direktorato ir generalinio štabo personalo pečių. Tačiau kai šie pradeda meluoti tam, kad papasakotų skirtingus variantus kelioms auditorijoms – vieną Kremliui, antrą viešumai, trečią sau patiems – anksčiau ar vėliau neišvengiamai kils maišatis. Tokia painiava ir variantų aibė gali tapti lemiamu krizės faktoriumi.

Pasitikėjimas „burtininkų“ žodžiais gali lengvai pavirsti apsiskaičiavimu užsienio politikoje. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktorius Vladimiras Jermakovas balandį sakė: „Karinis – technologinis balansas smarkiai pasikeitė Rusijos naudai. Nauji, teisiškai varžantys tarptautiniai ginklų kontrolės susitarimai netolimoje ateityje yra vargiai įmanomi.“ Jei Rusija turi technologinį privalumą, jai sutartys nėra būtinos. Šis už ginklų kontrolę atsakingas aukšto rango Rusijos diplomatas kalba pabrėždamas, kad sutarties „New START“ pratęsimas bus įmanoma „tik tuomet, kai Jungtinės Valstijos pilnai įgyvendins šios sutarties nuostatas“. Ir vis dėlto, „New START“ pratęsimas Rusijai būtų naudingas. Maskva akivaizdžiai turi mažiau branduolinių ginklų paleidėjų. Jungtinės Valstijos šiuo metu turi 652 strateginius paleidėjus – dislokuotos tarpžemyninės balistinės raketos, balistines raketas leidžiantys povandeniniai laivai ir sunkieji bombonešiai; tuo tarpu Rusija turi tik 527 tokius paleidėjus. Šios sutarties dėka Rusija galėtų pasiekti 700 paleidėjų skaičių, kol Jungtinės Valstijos bus priverstos save riboti.

Pavojinga yra tai, kad „burtininkai“ Rusijos valdžioje šiandien iš esmės neturi oponentų. „Technologai“, jei jie vis dar egzistuoja, yra linkę patylėti.