Redakcijos paštas. Tėvynės gynėjams – 3 minutės
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­grin­dų įsta­ty­mo pream­bu­lė­je tvir­ti­na­ma: „lie­tu­vių tau­ta nie­ka­da ne­su­ti­ko su jo­kia oku­pa­ci­ja ir pa­ver­gi­mu, prieš­ino­si vi­sais įma­no­mais bū­dais ir sie­kė iš­si­va­da­vi­mo, ir šis tau­tos nu­sis­ta­ty­mas yra ne­kin­ta­mas.“

Lietuvos nacionalinio saugumo pagrinduose, ketvirtame skirsnyje nurodyta; „Piliečiai mokomi įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos būdu, Valstybė jas aprūpina būtinomis technikinėmis priemonėmis.“

Šaulių sąjunga sėkmingai atsikūrusi, valdant Vilnių ir Klaipėdą tikėjosi pasiekti tarpukario šaulių lygį per trumpesnį laikotarpį negu dvidešimt metų, tačiau išėjo priešingai. Organizacija stovėjo vietoje.

„Užpuolimo, pasikėsinimo į Lietuvos teritorijos vientisumą arba jos konstitucinę santvarką atveju piliečiai ir jų savaveiksmiai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų – nesmurtinio pasipriešinimo nepaklusnumo ir nekalabaravimo su neteisėta administracija, taip pat ginkluoto pasipriešinimo.“

„Valstybė remia savaveiksmes visuomenines organizacijas per biudžetą, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo.“

Tokia yra Lietuvos šaulių sąjunga, kurios veikla susijusi su visai sunkiais valstybės vystymosi ir gynybos etapais Garsūs yra Perlojos šauliai, užėmę frontą su lenkais nuo Merkines iki Valkininkų. 1919 rugpjūčio 27 naktį šauliai padėjo likviduoti pavojingą lenkų P.W.O. sąmokslą, kurio tikslas buvo nuversti Lietuvos vyriausybę ir pakvietus į pagalbą Lenkijos kariuomenę prijungti Lietuvą prie Lenkijos.

Ernesto Galvanausko Vyriausybė, pasilikus diplomatijos šešėlyje pavedė tuometiniam šaulių vadui Krėvei Mickevičiui organizuoti Klaipėdos sukilimą. Vykdant užduotį pirmoji auka Algirdas Jasaitis, gimnazistas iš Kauno.

Šaulys – tautos aukuro sargas, kryžius prie kelio.

Šaulių atlikti žygiai – Lietuvos pasididžiavimas. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis konferencijos metu 2017 07 23 Seimo Konstitucijos salėje įvertindamas šaulių vaidmenį tautos istorijoje pripažino kad; „Šauliai yra moralinis tautos kelrodis nuo pat valstybės įkūrimo ištakų.“

Prezidentas Valdas Adamkus rašydamas atsiliepimą apie išleista šaulių istoriją rašo: „ Antrojo pasaulinio karo išvakarėse dešimtis tūkstančių narių turėjusi Sąjunga, buvo įvardijama kaip viena labiausiai organizuotų pasipriešinimo jėgų mus besirengiančios okupuoti imperijos dokumentuose.“

Sėkmingai atsikūrusi Šaulių sąjunga minint 75-asias įkūrimo ir 5-tasias atkūrimo iš visos Lietuvos drebino Gedimino prospektą.

Lietuvos Seimas susirūpinęs šalies gynyba 2008 kovo 13 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“, kurioje be kita ko pabrėžta kad Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimas yra būtinas šalies gynybos galiai stiprinti.

Į visuomenės susirūpinimą valstybės gynyba atsiliepė parlamentinių partijų vadovai ir 2012 m gegužės 8 d. „ Dėl gynybos politikos 2012–2016 m. priėmė nutarimą, kuriame visų parlamentinių partijų pirmininkai pasirašė, pripažindami, kad valstybės gynyba yra vidaus ir užsienio politikos prioritetas ir būtinumą „stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, savanorišką sukarintą pilietinę savigynos organizaciją, galinčią visapusiškai prisidėti prie Lietuvos gynybinės galios stiprinimo, padėti piliečius pritraukti karo tarnybai, dalyvauti tautinių vertybių ugdymo procese.“

Šaulių sąjunga sėkmingai atsikūrusi, valdant Vilnių ir Klaipėdą tikėjosi pasiekti tarpukario šaulių lygį per trumpesnį laikotarpį negu dvidešimt metų, tačiau išėjo priešingai. Organizacija stovėjo vietoje. Kai kurios kuopos silpo. Laikas darė savo. Daugelis šaulių tapo sąrašiniais, veikloje nebedalyvauja.

Priimti įstatymai iškėlė organizacijai uždavinius, bet nesudarė, palankių kontingentui sudarymo sąlygų. Nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų įstatymo ketvirtame skirsnyje nurodyta: „valstybė remia savaveiksmes visuomenines organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo.“ Bet įstatymas, dėl nenustatytų priežasčių galimai nomenklatūros poveikio nebuvo persiųstas vykdyti kaip vyriausybinę funkcija į vietas, kur vyksta procesai – savivaldybėms. Į Vyriausybės funkcijų savivaldybėms paketą, pagal Savivaldos įstatymo 7 straipsnį nepateko. Savivaldybės liko nuošaliai nesuinteresuotos šaulių plėtra, padaryti šaulių būstines traukos centru aprūpinti prestižinėmis patalpomis. Šauliams pavesta ginti valstybę, bet savivaldybėms padėti šauliams nepavesta. Šauliai gali gauti paslaugą pagal šaulių įstatymo 21 str. sudarius sutartį su savivaldybe, taip kaip su kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu, o ne kaip prioritetui, šalies gynybiniam subjektui, vykdant vidaus ir užsienio politiką. Nuoseklu, kai vieni kaunasi, kiti siekiant bendro tikslo padeda be sutarčių. Savivaldybės yra bendro valstybės valdymo dalis, ji arčiausiai žmogaus, kur vyksta šaulių plėtros procesas ir jos vaidmuo kuriant šaulių traukos centrus didelis.

Seni, patirtį turintys šauliai, matydami, kad nieko nedaroma rodo iniciatyvą, siekia, kad savivaldybės prioritetui nebūtų abejingos ir prisidėtų prie šaulių organizacijos plėtros, padėtų sudaryti atitinkamą kontingentą, iš kurio organizuoti struktūrinį savigynos tinklą.

Šauliai matydami, kad organizacija neauga, o darbas imituojamas, kreipėsi į Seimo Peticijų komisiją dėl įstatymo spragų taisymo, teisinės bazės tobulinimo.

Siūlymus Seimo Peticijų komisijai teikia organizacija nustojo augti, tikslu pritraukti į organizaciją valstybinių įstaigų ir savivaldybių tarnautojus. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo papildymo, suteikiant šauliams konkursuose į tarnybas pirmenybę prieš kitus konkurso dalyvius, jei visos sąlygos vienodos. Tokia lengvata buvo suteikta atlikusiam privalomąją karinę tarnyba, baigusiam bazinius karinius mokymus, ar atlikusiam alternatyvią valstybinę tarnybą. Šaulys taip pat davęs priesaiką, tarnauja ne kelis mėnesius, o visą amžių, ne tik dėl teritorijos vientisumo, bet informaciniame kare su apmokamais ir neapmokamais komentatoriais, turėtų pirmenybę prieš tuos, kurie rūpinasi tik savo gerbūviu, be intereso rengtis pasipriešinimui. Tautos legenda Matas Šalčius kėlė idėją, kad kiekvienas valstybės tarnautojas valdytų ginklą, mokėtų ginti valstybę

Šaulių siūlymai patobulinti įstatymą kartojasi beveik kasmet, bet jie komisijos atmetami, teoriniais motyvais, kad „šio pasiūlymo sprendimas nėra susijęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalyku“. Ignoruojamas 7 straipsnis, kuriame sudėtos Vyriausybės skiriamos savivaldybėms funkcijos, nesusijusios su reguliavimo dalyku. Peticijų komisija daugiau dėmesio kreipia, ministerijų biurokratų nuomonę kurie neturi supratimo apie šaulių darbą neigiamus atsiliepimus, negu ilgą patirtį turinčio, atėjusio iš pirmųjų kovos linijų šaulio nuomonę.

Siūlymai papildyti Savivaldybės įstatymo septintą straipsnį, įpareigojant savivaldybes dalyvauti, bendradarbiauti šaulių plėtroje yra nesurišti su materialinėms finansinėmis vertybėms, organizacinio pobūdžio kuklūs, bet šauliams reikalingi.

2016 11 02 patyręs šaulys, Zenonas Piliukaitis Peticijų komisijai siūlo įstatymo pataisą, kad savivaldybės neliktų šalia, o dalyvautų, padėtų šaulių plėtros organizaciniame darbe štai tokį papildymą: „Dalyvavimas gausinant Lietuvos šaulių sąjungos eiles“. Peticijų komisija peticiją atmeta. Peticijos komisijos pirmininkas Seimui svarstyti pristato taip, kad Peticijų komisijos išvadą Seimas patvirtina bendru sutarimu. Jokių klausimų reikalavimų išdėstyti siūlymo esmę nėra.

Po metų 2017 10 11 vėl siūloma mano, devyniolikos metų, kuopos vado patirtimi panašią Peticijos komisijai formuluotę, kad savivaldybės „dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos organizacinėje veikloje“ atmeta, motyvu, kad „siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų skatinama remti vienos visuomeninės organizacijos veiklą, taip pažeidžiant kitų asociacijų teises ir interesus“. Toks „pažeidimas“, nelygybė jau vyksta. Šaulių sąjunga yra remiama valstybės biudžeto, kaip išskirtine organizacija, kraują aukojanti Tėvynei, kai kitos asociacijos valstybes biudžeto neremiamos. Ar tai sudaro pagrindą atmesti siūlymą, kad kitos asociacijos neremiamos, įsižeis.

Gynybiniam šalies subjektui saugančiam suverenitetą svarstyti skiriama tik trys minutės. Svarstymo trukmė 10:58 – 11:01 val. Formaliais svarstymais, blokuojami pasiūlymai.

Peticijų komisija daugiau dėmesio kreipia į ministerijos atsiusto biurokrato nuomonę negu mano šaulių kuopos vado sėkmingo ilgo vadovavimo patirtį Seimas, 2017 10 17 be diskusijų, tik „atsižvelgdamas į Seimo Peticijos komisijos išvadą“ patvirtina be jokių motyvų. Neatvėrus pasiūlymo esmės nėra ir klausimų, kodėl savivaldybėms atsiriboti, nuo šaulių plėtros, netobulinti šalies gynybos. Gynybiniam šalies subjektui saugančiam suverenitetą svarstyti skiriama tik trys minutės. Svarstymo trukmė 10:58 – 11:01 val. Formaliais svarstymais, blokuojami pasiūlymai. Ar tokį procesą galima vadinti Seimo svarstymu, kai balsuojama už katę maiše. Pažeidžiama demokratinės valstybės piliečių teisės tobulinant įstatymus dalyvauti valstybės valdyme.

Kelia abejones, ar suinteresuotas asmuo, Peticijos komisijos pirmininkas gali būti objektyvus, nenorėtų, kad jo komisijos padaryta išvadą Seimas patvirtintų. Jo rankose prasminių akcentų sudėliojimas, problemos nušvietimas ar nutylėjimas. Žmogiškasis faktorius daro savo. 2017 10 17 pasiūlymą susieta su šalies gynyba Peticijos komisijos pirmininkas nušviečia problemą taip, kad svarstymas užtruko nepilnų trijų minučių. Per tris minutes galima spėti tik triušį iš skrybėlės ištraukti, bet neišdėstyti motyvų, kuriais remiasi šauliai ir kokiais motyvais atmetamas pasiūlymas. Peršasi išvadą, kad Seimas išvados nesvarsto, o tik tvirtina, taip kaip pranešėjas siūlo. Pranešėjo valia lemia Seimo balsų santykį.

Tikslingiau būtų jei Peticijos komisijos išvadas pristatytų trečias asmuo, arba pats peticijos pateikėjas per nustatyta procedūros laiką. Jei pasiūlymo autorius dalyvauja, Peticijos komisijos posėdyje, nuoseklu jo dalyvavimas būtų ir toliau kur jo siūlymas svarstomas.

Ar Seimo nariai išgirdę abiejų pusių motyvus nesusidomėtų, kodėl nuėjusi karta per du dešimtmečius sukūrė gynybinę jėga 62 tūkst., šaulių, daugiau kaip šešias divizijas struktūrinį tinklą, o mes sėkmingai atsikūrę su Vilniumi ir Klaipėda likome toje pačioje vietoje.

Ar nepastebėtų, kad šaulių plėtrai laikas keisti sąlygas? Juk klausimas susijęs su šalies gynyba, suverenitetu. Kaip mes priešinsimės be struktūros be ginklų. Paliekame pavojingą gynybinė spragą. A.A. Seimo narys Julius Veselka pagrįstai ironizavo, kaip priešinsimės be struktūros be ginklų. Moterys pelenais..

Žiūrint į Seimo narių balsavimo rezultatus, kyla klausimas, kas sąlygoja, kad svarstant problemas subjekto, kurio veikla susieta su valstybės suvereniteto gynimu, su visų vertybių vertybe, užtenka tik trijų minučių. Kodėl neieškom, kur užkastas šuo, kad atsainiai žiūrima į valstybės gynimą. Ar trūksta istorinių žinių, kompetencijos stoka kad šauliai yra suvereniteto gynimo įrankis, ar žalingos asmeninės tendencijos ar pranešėjo klaidinimas.

Neišsaugojus suvereniteto kraujo upė pasuka į mūsų žemę. Ne siaubo filmas, o skaudi patirtis, kai mus šaudė kaip žvirblius.

Istorijos pamokos akivaizdžios, Kelios kartos nešė svetimųjų jungą, draudė raštą, korė, kai bajorai uliavojo, apsupti malonumų neįvertino suvereniteto patys nėjo kariauti, armijai pinigų neskyrė. Imperiją kaimynai pasidalino, kaip pyragą per tris kartus. Kai Maskvos Lubiankos kalejimui atidavėm savomis rankomis valstybės vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį, o svetimi tankai arė mūsų miestelių grindinį suvereniteto nebėra. Netekus suvereniteto naikino mūsų tautines vertybes, sprendė ir kėlė tautą iš Nemuno vingio prie Amūro.

Neišsaugojus suvereniteto kraujo upė pasuka į mūsų žemę. Ne siaubo filmas, o skaudi patirtis, kai mus šaudė kaip žvirblius. Kas jei ne žvirbliu iš lietuvio tapo nesutikęs tremtis, nenusilenkęs jėgai, namuose prie klojimo atšlaimo nukautas, Petras Radzevičius 21 m., iš Gumbių kaimo, Leonardas Butvilas 28 m. iš Pilionių kaimo nukautas, jau nutolęs nuo namų, plaukiant per Dotnuvėles ledinį vandenį. Ar mūsų kraujas dažyti vandeniui?.

Ar ginčidamiesi dėl gerbūvio smulkmenų nenublukinom suvereniteto, nesukeitėm vietomis, netekom jautrumo skaudžioms istorijos pamokoms, kad lengviau žūti su ginklu rankose, negu nukautam priešo be ginklo.

Šauliai vietose geriausia žino, kurį visuomeninį nervą sužadinti, kad vyktų organizacijoje pokyčiai, šaulių rikiuotė įgautų pagreitį, megztųsi pasipriešinimo struktūra.

Penkis kartus šauliai kreipėsi į Peticijų komisiją pašalinti kliūtis, kas jiems trukdo augti, bet Peticijų komisija siūlymus atmeta, o Seimo posėdžiai klaidina visuomenę, svarstymai neįvyksta.

Neišklausyti Seimui tautos aukuro sargo, šaulio, kuris aukoja savo laiką ir centus, ne savo gerbūviui, o išsaugoti suverenitetą, kad išliktume šeimininkais prie Nemuno, – mažiausiai nuodėmė prieš tautą. O ką jau kalbėti apie pagarbą Seimo priimtoms rezoliucijoms, visų parlamentinių partijų susitarimui, kad šalies gynyba yra vidaus ir užsienio politikos prioritetas, o šaulių sukarintą organizaciją visokeriopai stiprinti

Tarp optimistinių nutarimų, sušaulinant Lietuvą ir kasdienybės – žirklės. Žodžiai netampa kūnu. Prioritetui trys minutės. Ar tai nėra prioriteto principų braškėjimas?

Gerbiant pripažintą prioritetą, siekiant apsiginti nuo priešų, tenka atsisukti į nuėjusią kartą, kaip ji per du dešimtmečius ant plyno lauko sugebėjo sukurti 62 tūkst. nacionalinę gvardiją, kurią prieš okupuodamas priešas įvardijo slaptuose dokumentuose, kaip vieną labiausiai organizuotų pasipriešinimo jėgų. Apie kokį kultūrinį, patriotinį pakilimą byloja 104 šaulių orkestrai.

Ignas Meškauskas