Rasa Juknevičienė: sportininkai turėtų atlikti karo tarnybą
Jei­gu kas nors iš žy­mių spor­ti­nin­kų pa­si­ryž­tų at­lik­ti pri­va­lo­mą­ją tar­ny­bą, tai pa­ska­tin­tų jau­nus žmo­nes ir su­stip­rin­tų ka­riuo­me­nės pres­ti­žą, LRT RA­DI­JUI sa­ko Sei­mo na­rė kon­ser­va­to­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė. Ka­ro prie­vo­lės ir komp­lek­ta­vi­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­ko Arū­no Bal­čiū­no tei­gi­mu, pra­šy­mus tar­ny­bai ati­dė­ti ga­li­ma teik­ti kas­met.

„Aš labai norėčiau, kad kuris nors iš mūsų garsių sportininkų, jaunų žmonių, atsistotų ir garsiai pasakytų: „Aš einu“. Juk tarnybos laikas nėra toks ilgas. Aišku, aplinkybių yra įvairiausių. Jeigu sportininkas turi kontraktą Jungtinėse Amerikos Valstijose, ar kur nors kitur, arba yra plaukikas, kurių karjeros amžius labai ribotas, tada situacija šiek tiek keičiasi. Bet juk tokių žmonių yra ne du ar trys. Kiekvienas toks pavyzdys jaunam žmogui būtų labai geras“, – teigia R. Juknevičienė.

„Aš labai norėčiau, kad kuris nors iš mūsų garsių sportininkų, jaunų žmonių, atsistotų ir garsiai pasakytų: „Aš einu“.

R. Juknevičienės aiškinimu, dabartiniai įstatymai leidžia sportininkams į juos tilpti. Seimo narė viliasi, kad ateities švietimo sistemoje ir šeimose atsiras daugiau supratimo apie karinės tarnybos prestižą: „Galbūt ir mūsų valstybėje atsiras suvokimas, kai žmonės labiau vertins karo tarnybą, kaip, sakykim, Suomijoje, kur yra visuotinė karo prievolė ir tarnyba kariuomenėje yra išaukštinama. Bet net ir esant visuotinei karo prievolei, tokių išimčių [sportininkų tarnybos atidėjimo] nebus išvengta.“

Ji priduria – kol tvarka yra tokia, kai į karo tarnybą yra šaukiami ne visi, o beveik kasmet užtenka ateinančių savanorių, tol žymių sportininkų tarnybos atidėjimo klausimas nėra aštrus.

A. Balčiūno teigimu, pasiekimai sporte gali būti priežastis tarnybos atidėjimui – tokia galimybė yra numata įstatyme. Jeigu žmogui, kuris yra šaukiamas atlikti karo tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala, pavyzdžiui, jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tokiu atveju karo prievolininkas galėtų tarnybą atlikti kitu metu. Anot A. Balčiūno, tarnyba būtų atidėta individualia tvarka iki šaukiamųjų metų pabaigos.

Jeigu žmogui, kuris yra šaukiamas atlikti karo tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala, pavyzdžiui, jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tokiu atveju karo prievolininkas galėtų tarnybą atlikti kitu metu.

Pašnekovo aiškinimu, karinės tarnybos atidėjimo tvarka yra patvirtinta krašto apsaugos ministro. Jeigu karo prievolininkas turi išskirtinių gabumų sporte, savo veikla garsina Lietuvos vardą ir prašo atidėti tarnybą, speciali komisija svarsto kiekvieną atvejį individualiai. Pasak A. Balčiūno, jeigu privalomoji tarnyba darytų didelę žalą tiek žymaus sportininko karjerai, tiek Lietuvai, kurios vardą jis savo pasiekimais garsina, tai yra tvirtas argumentas tarnybai atidėti.

„Jeigu norima, kad tarnyba būtų atidėta, tokiu atveju atsižvelgiama į pateiktus dokumentus, išdėstytus argumentus, kas įvyko, ką žmogus veikia ir tik tada yra priimamas sprendimas atidėti, ar ne. Jeigu tai yra tikrai žymus sportininkas, kurio pašaukimas devyniems mėnesiams pakenktų jo karjerai, jam nebūtų suteikta galimybė sportuoti, jis prarastų įgūdžius, jeigu jis yra, kaip pavyzdys, pasaulio čempionas, tada tarnybą tikrai galima atidėti“, – tvirtina A. Balčiūnas.

Kaip teigia A. Balčiūnas, į prašymus, kuriuose sportininkai prašė atidėti karo tarnybą, ne kartą buvo atsižvelgta. Svarbiausia, kad karo prievolininkas pateiktų svarius argumentus, dėl ko jis tam tikru metu negali atlikti tarnybos. Pašnekovas priduria – atidėti tarnybą galima kasmet.

„Domantas Sabonis buvo patekęs ir į praeitų metų šauktinių sąrašą, taip pat krepšininkas Jonas Valančiūnas, kurių prašymai buvo patenkinti. Įstatymas nedraudžia kiekvienais metais atidėti tarnybos, kol nedingsta priežastys. Gali būti, kad kitais metais tam tikras krepšininkas nebeturės kontrakto, ar bus kokios nors kitos aplinkybės, dėl kurių jam tarnyba jau nebus atidėta“, – LRT RADIJUI akcentuoja A. Balčiūnas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.