Rasa Juknevičienė: nenorėčiau, kad socialinius reikalus Lietuvoje tvarkytų V. Putinas
Sau­liaus Skver­ne­lio vy­riau­sy­bė šią sa­vai­tę  pa­siū­lė vals­tie­čių ža­lių­jų, kon­ser­va­to­rių, li­be­ra­lų, so­cial­de­mo­kra­tų, so­cial­de­mo­kra­tų dar­bo, „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos ly­de­riams pa­si­ra­šy­ti nau­ją su­si­ta­ri­mą dėl gy­ny­bos po­li­ti­kos gai­rių.

Tai ne pirmas mėginimas pasirašyti naują partijų susitarimą, paskutinį kartą toks buvo pasirašytas 2014-aisiais. Kitą savaitę premjeras planuoja susitikti su partijų atstovais ir išklausyti jų pasiūlymų.

Bene svarbiausias naujojo vyriausybės siūlomo susitarimo punktas – 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Ir tai, atrodo, taps daugiausia diskusijų keliančiu punktu naujajame susitarime. Todėl apie tai Seimo TS-LKD frakcijos narė Rasa Juknevičienė ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas diskutavo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

– Pirmiausia, ar reikia apskritai pasirašyti naują susitarimą, nes tas, kuris buvo pasirašytas 2014 m., galioja iki 2020 m.? Tai ar jau metas naujam susitarimui?

R. Juknevičienė: Pirmiausia, prieš pasirašant susitarimą dar reikia susitarti dėl kai kurių svarbių dalykų, kurių, mano nuomone, svarbiausias yra – nustoti spekuliuoti gynybos biudžetu. Jeigu partijos ir partijų lyderiai pasirašys šią sutartį, tokią krauju, kad ir žodinę, kad nebepriešinsime gynybos biudžeto su švietimu, socialiniais reikalais ir nepilsim vandens ant Kremliaus malūno, nes tai jų vienas iš naratyvų atakuoti būtent taip mūsų kariuomenę ir gynybos politiką, tai būtų labai gerai.

Būtų labai gerai, kad iki pasirašant susitiktų partijų lyderiai ar atstovai, o lyderiai ypač, išklausytų gynybos ekspertų, to paties Krašto apsaugos ministerijos Antro departamento apie padėtį. Kad jie žinotų, dėl ko mes pasirašome šitą susitarimą, nes man jaučiasi iš kai kurių komentarų, kad žmonės nelabai supranta, kokioje mes situacijoje gyvename. O jeigu dėl to jūsų paminėto 2030 m. ir 2,5 proc., tai čia yra iš tikrųjų didžiausia bėda šito projekto.

– Pone G. Paluckai, ką jūs manote, reikia naujo, ar tebūnie anas, iki 2020 m. dar tebegalioja?

G. Paluckas: Matote, dabar galiojantis susitarimas nėra pasenęs, reikėjo milžiniškų pastangų ir visuomenės pastangų tam, kad būtų pasiekti tie 2 proc., kurių reikalauja mūsų susitarimas su NATO partneriais. 2 proc. ir tas susitarimas, kurį inicijavo socialdemokratai, nėra pasenęs ir kalbėti apie 2030 m. naują susitarimą, kai mes nežinome ekonominių aplinkybių, įvairių ciklų augimų ir kritimų, tikrai nėra jokio reikalo.

Mes visi vienodai Tėvynę mylime, tačiau matome ir kai kuriuos kitus dalykus, pavyzdžiui, Konstitucija kalba apie nemokamą gydymą, apie nemokamą švietimą, tai šitie konstituciniai įpareigojimai politikams kažkaip yra užmirštami.

– Bet kai ateis okupantas, tai nereiks nei nemokamo gydymo, nei švietimo, ir dešra pigi apkars netgi.

G. Paluckas: Šita, kaip sakyti, prekyba baimėmis nėra naujas dalykas pasaulyje. Lietuvoje, tiesą sakant, irgi labai išplitusi. Taip, grėsmės yra, bet jos yra tikimybinės, tai tuos dalykus sveria, skaičiuoja, prognozuoja. Tačiau šiandien mes turime nacionalinio saugumo ir kitus klausimus, kurie dabar visuomenę kankina – demografiniai dalykai, emigracijos dalykai, nesaugumo, socialiniai-ekonominiai dalykai. Ir mes, kai kalbame apie galimą, neduok Dieve, ateitį kažkada, mes neišsprendžiame problemų, kurios šiandien tautą naikina.

– Žiūrėkite, tai aš taip suprantu, kad jūs apskritai pasisakote prieš bet kokį didinimą: 2 proc. ir stop. Taip?

G. Paluckas: Mums nepatinka, sakykime taip, 2 punktai, kuriuos mes siūlome keisti. Pirmasis – dėl įsipareigojimo 2,5 proc. pasiekti iki 2030 m. Ir antras – visuotinė karinė prievolė. Mes tam turime alternatyvų pasiūlymą, tai yra, kaip ir Konstitucijoje numatyta, alternatyvią karinę tarnybą. Iš esmės tai būtų socialinis darbas. Kai kuriose šalyse tai yra įdiegta. Ir tas 0,5 proc. BVP galėtų būti nukreiptas į socialinę sritį. Jeigu būtų pasiektas toks alternatyvus susitarimas, tokį naują susitarimą mes galėtume pasirašyti.

G. Paluckas: Šita, kaip sakyti, prekyba baimėmis nėra naujas dalykas pasaulyje. Lietuvoje, tiesą sakant, irgi labai išplitusi.

R. Juknevičienė: Man sunku net klausytis tokio neatsakingo kalbėjimo. Ir nežinau, ar iš tiesų žmonės nesuvokia, kur mes gyvename, kokiomis aplinkybėmis mes gyvename. Jūs labai teisi. Aš dar griežčiau pasakyčiau – aš nenorėčiau, kad socialinius reikalus Lietuvoje tvarkytų V. Putinas.

Mes esame labai rimtoje situacijoje. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. – tai yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus.

Aš tikiuosi, kad šita socialdemokratų partija pakeis savo požiūrį. Ten vieno labai svarbaus dalyko dar nėra, kurį mes siūlysime. Mes norėtume pasiūlyti, kad būtų į šitą susitarimą įrašytas tikslas parengti susitarimą dėl hibridinių grėsmių užkardymo, įskaitant ir politinę sistemą.

– O dėl tų 2 proc. iki 2030 m.?

R. Juknevičienė: Mes manome, kad iki 2025 m. Lietuva labai ramiai gali pasiekti, jeigu išlaikys tą tempą, kuris yra dabar. Aš nežinau, kodėl visada iš krašto apsaugos varganų kelių 100 mln. gali rimtas žmogus sakyti, kad nuo to pasikeis Lietuvos socialinė sistema. Tai būtų pabarstyta centais pensininkams. Dar kartą kartoju: aš nenorėčiau, kad tą socialinę sistemą pas mus valdytų V. Putinas, aš noriu, kad Lietuvos valstybė išliktų.

G. Paluckas: Pirmiausia, pabrėžkime faktus – Lietuva yra viena iš 8 šalių, kurios vykdo NATO įsipareigojimus iš 29 šalių būrio.

R. Juknevičienė: Man sunku net klausytis tokio neatsakingo kalbėjimo. Ir nežinau, ar iš tiesų žmonės nesuvokia, kur mes gyvename, kokiomis aplinkybėmis mes gyvename.

– Bet mes esame pasienyje, labai karštame taške.

G. Paluckas: Antras dalykas, yra politikų, kurie Lietuvą dešimtmetį laiko karo grėsmėje ir praktiškai verčia informaciniame lauke gyventi tokiomis nuolatinėmis baimės ir karo sąlygomis. Visoje Europoje socdemų politika ir nuostatos yra panašios. Ginklu siekti taikos yra absoliutus paradoksas.

R. Juknevičienė: Ne konservatoriai, ne Rasa, ne Nemira ar kas nors kitas skatina arba kalba apie karą. Šalia mūsų karas vyksta, Europoje. Jūs buvote Ukrainoje? Turbūt buvote, jūs žinote, kad šiomis dienomis žmonės žūsta? Ar jūs suprantate, šalia ko mes gyvename? Tai nėra, kaip jūs sakote, menamos grėsmės. Grėsmės yra tos, kurios surašytos viešai Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir taip pat surašyta tai, ką mums duoda Valstybės saugumo departamentas ir KAM Antrasis departamentas lygiai taip pat. V. Putinas grasina, o ne mes.

G. Paluckas: Strategijose ir išvadose lygiai taip pat kalbama apie atskirtį, apie nelygybę ir iš to kylančias...

R. Juknevičienė: Tai nesupriešinkite tų dalykų. Ar aš sakau, kad nereikia tų dalykų spręsti? Tai mažinkime šešėlį, yra daugybė šaltinių ekonominio augimo.

G. Paluckas: Ekonominį augimą išnaudokime tų problemų sprendimui, o šiandien valdantieji siūlo didžiąją ekonominio augimo dalį, nepaisant cikliško ekonomikos vystymosi, iki 2030 m. fiksuotai skirti gynybai.

Gintautas Paluckas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

– Valstybės gynimo taryba irgi priėmė tokį sprendimą – 2,5 proc. iki 2030 m. Nacionalinės gynybos strategijoje, kuri buvo priimta jau šito Seimo, yra stabilus gynybos augimas įrašytas. Jūsų partija balsavo už jį, o dabar jūs tarsi prieštaraujate tam?

G. Paluckas: Mūsų partija pasikeitė per pastaruosius metus, ir mes, būdami mažumoje dėl savo įsitikinimų, to nebijome. Kai kurios nuostatos reikalauja tvirto stuburo, tvirtos pozicijos. Ir aš dar kartą deklaruoju tai, kuo šiandien mūsų partija tiki.

– Ar tai reiškia, kad kai jūs nueisite kitą savaitę pas premjerą, jūs jam pasakysite, kad socialdemokratų netenkina siūlomas susitarimas, ir jūs neketinate jo pasirašyti, jeigu nebus atsižvelgta į jūsų siūlymus?

G. Paluckas: Tikrai taip, pas premjerą mes apie tai šnekėsime – apie tuos du punktus, susitarimo 4 ir 19, kur kalbama apie 2,5 proc. ir apie privalomą karinę tarnybą.

– Ponia Rasa, o jūs pas premjerą, kai nueisite, yra tikimybė, kad jūs rašysitės po tuo, kas yra? Ar irgi, jeigu nebus atsižvelgta, kaip jūs sakote, į ambicingesnius jūsų siūlymus nepasirašysite?

R. Juknevičienė: Mes dar neturime tokio bendro sprendimo, nes tik pirmas toks pasitarimas. Mes bandysime siūlyti savo variantus ir tikrai nebūsime destruktoriais. Tikrai mums ten yra labai svarbių, nuoseklių dalykų, kurie turi būti pasirašyti.

Tačiau mes turbūt parašysim savo papildomą nuostatą, pridėsime prie to susitarimo, jeigu bus nutarta pasirašyti, kur mes įsipareigosime papildomai, ką mes darytume, jeigu mes galėtume formuoti Vyriausybę po 2020 m.

– Tai labai jums ačiū, laukiame kitos savaitės, ką nuspręsite pas premjerą, ir tada, matyt, pratęsime mūsų pokalbį.