Pritaria, kad atsargos karininkai nebūtų vejami į gatvę
Sei­mas po svars­ty­mo pri­ta­rė Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­soms dėl at­sar­gos ka­ri­nin­kų tar­ny­bi­nių gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų.

Seimas po svarstymo pritarė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio papildymui, nustatant, kad asmenys, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje, rašoma pranešime spaudai.

Projektui po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 4, susilaikė 34 Seimo nariai.

Pasak vieno projekto iniciatorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako, minėtiems asmenims, remiantis 1992 metais priimtu ir iki 2001-ųjų metų galiojusiu Civiliniu kodeksu, buvo suteikta garantija, jog baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, taip pat buvo nustatyta gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisė būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šios karių teisės ir garantijos buvo panaikintos 2012 m. priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisas, kuriomis buvo atsisakyta tarnybinių butų.