Prieš didžiausias pratybas Baltijos jūroje – trumpas atokvėpis Klaipėdoje
Be­veik 40 lai­vų, 60 or­lai­vių, 4000 ka­rių iš skir­tin­gų 17 vals­ty­bių, ope­ra­ci­jos van­de­ny­je, ore ir sau­su­mo­je – vi­są tai bus val­do­ma iš JAV lai­vo-šta­ba­vie­tės „Mount Whit­ney“, ku­ris ket­vir­ta­die­nį ki­tų NA­TO ša­lių ka­ri­nių lai­vų prieš­aky įplau­kė į Klai­pė­dą. Tai ga­li­ma lai­ky­ti „Bal­tops 2018“ – di­džiau­sių NA­TO pra­ty­bų Bal­ti­jos jū­ro­je – pra­džia.

Ketvirtadienį JAV laivas-vadavietė „Mount Whitney“ įplaukė pirmasis į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo Smeltės terminale. Čia laivo vadą jūrų kapitoną G. Robertą Aguilarą pasitiko Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo viršininkas Andrius Širvys, grojo KJP orkestras.

T.y. mes turime ryšį su vyriausiuoju Jungtinių Valstijų karo vadu realiuoju laiku ir bet kur pasaulyje.

„Esame laimingi būdami vėl čia, Lietuvoje, kai vyksta didžiausios NATO pratybos Baltijos regione“, – trumpo susitikimo su žiniasklaida kalbėjo laivo vadas G. Robertas Aguilaras.

Laivas-štabavietė „Mount Whitney“ jau lankėsi Klaipėdoje ne kartą. Tai specialiai įrengtas karo laivas, kurį kaip flagmaną naudoja laivyno vadas. Laivas turi geras ryšių sistemas, patalpas štabo biurams, gyvenamąją erdvę laivyno vadui ir jo štabui. Iš tokio laivo vadovaujama laivyno veiklai.

„Mount Whitney“ – tai „Blue Ridge“ klasės vadovavimo laivas. JAV turi du tokios klasės laivus. „Mount Whitney“ įgulą sudaro virš 300 žmonių, kurių maždaug pusė yra civiliai. Laivas su savimi plukdo išteklių, kurių įgulai užtektų išgyventi 90 dienų. Taip pat ypatingais atvejais į laivą gali tilpti iki 3 tūkst. žmonių.

„Pagrindinė laivo funkcija – užtikrinti komunikaciją, ryšį tarp vadovybės ir kitų padalinių, kad būtų galima panaudoti tinkamą laivą tinkamu metu. Šio laivo ginkluotės sistemos yra grynai gynybinio pobūdžio, nes, kaip minėta, pagrindinė funkcija – komunikacijos užtikrinimas: su kitais laivais, sausuma, oru ir net tiesioginis ryšys su JAV prezidentu. T.y. mes turime ryšį su vyriausiuoju Jungtinių Valstijų karo vadu realiuoju laiku ir bet kur pasaulyje“, – teigė kapitonas, o vėliau pridūrė, kad laivas „visada pasiruošęs apsiginti“.

Birželio 4–15 d. oficialiai vykstančios pratybos „Baltops 2018“ vyks pagal tam tikrą scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp pramanytų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų yra suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena atlieka pagalbos suteikimo vienai iš pramanytų šalių, taip pat gynybos, kita – puolimo funkcijas. Pasak Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos, tai – puiki proga patikrinti laivų įgulų pasiruošimą vykdyti karines užduotis artimas realioms sąlygoms.

„Mūsų pagrindinė užduotis – sujungti NATO sąjungininkus, kad galėtume dirbti drauge. Tai bus didžiausias iššūkis šiose pratybose, nes dalyvauja tiek daug skirtingų valstybių“, – kalbėjo kapitonas G. Robertas Aguilaras.

Jam antrino ir susitikime dalyvavęs britų karališkojo laivyno pulkininkas Garthas Mangeris, iš NATO smogiamųjų ir palaikymo pajėgų, kurios organizuoja „Baltops 2018“: „Šių pratybų didysis iššūkis ir tas, kad jose dalyvaus ne tik beveik 40 laivų, bet ir 60 orlaivių. Todėl vadovavimas, komunikacija yra labai svarbu.“

Pratyboms iš laivo „Mount Whitney“ vadovauja JAV VI laivyno vadė vice-admirolė Lisa Frachetti.

„Baltops 2018“ metu bus atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.

Lietuvai pratybose „Baltops 2018“ atstovaus du Karinių jūrų pajėgų laivai – „Kuršis“ (M54) ir „Žemaitis“ (P11), taip pat Povandeninių veiksmų komanda ir Karinių jūrų pajėgų karininkai, kurie užduotis vykdys pratybų štabe. Iš viso mokymuose dalyvauja 37 laivai, per 4000 karių iš 17 valstybių.

„Baltops“ pratybos vyksta nuo 1971 m. Nuo 1993 m. jose dalyvauja Lietuva. Po Šaltojo karo pabaigos „Baltops“ buvo sukoncentruotos į „minkštąsias“ užduotis, tokias, kaip kova su terorizmu, konvojavimas, išminavimas. Jose net dalyvaudavo Rusijos Baltijos jūros karinis laivynas. Tačiau po 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą, vėl sugrįžta prie Šaltojo karo „kietųjų“ užduočių – pasirengimo konvenciniam kariniam konfliktui Baltijos jūroje.