Prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Rukloje prisijungė Islandija
Nuo ko­vo an­tros pu­sės prie Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­tos tarp­tau­ti­nės NA­TO prieš­aki­nių pa­jė­gų ba­ta­lio­no ko­vi­nės gru­pės Ruk­lo­je pri­si­jun­gė ir Is­lan­di­ja.

„Islandija yra ilgalaikė ir patikima Lietuvos partnerė, pirmoji pripažinusi mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Todėl ir šiandien džiugu, kad Islandija prisideda prie NATO atgrasymo ir gynybos pastangų Baltijos regione ir taip demonstruoja solidarumo ir aktyvaus glaudesnio bendradarbiavimo svarbą, kovojant su regioniniam saugumui kylančiomis grėsmėmis. Mes tai ypač vertiname“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Islandija neturi savo ginkluotųjų pajėgų, tačiau dalyvauja regiono saugumo aplinkos formavime, prisideda prie NATO operacijų finansiškai, deleguoja civilinį personalą.

Nuo 2017 metų pradžios Lietuvoje dislokuotai, Vokietijos vadovaujamai daugianacionalinei NATO bataliono kovinei grupei Islandija skyrė civilį asmenį, jis šešis mėnesius tarnaus NATO bataliono kovinės grupės štabe Rukloje.

Islandija neturi savo ginkluotųjų pajėgų, tačiau dalyvauja regiono saugumo aplinkos formavime, prisideda prie NATO operacijų finansiškai, deleguoja civilinį personalą. Tai ne pirmas kartas, kai Islandija dalyvauja bendroje veikloje su Lietuva. 2005–2007 m. Islandija buvo skyrusi septynių asmenų Mobiliąją ryšio ir stebėjimo grupę Afganistano Goro provincijoje, Lietuvos vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Čagčarane. Islandija į šią provinciją buvo nusiuntusi ir civilį specialistą vystomojo bendradarbiavimo projektams vykdyti.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį nuolat treniruodamasi ir rengdamasi kolektyvinei gynybai. Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.