Prie bendro stalo – be socialdemokratų
Sei­me at­sto­vau­ja­mų par­ti­jų pa­si­ra­šy­ta­me su­si­ta­ri­me dėl ar­ti­miau­sio de­šimt­me­čio gy­ny­bos po­li­ti­kos nu­ma­ty­ta fi­nan­sa­vi­mą šiai sri­čiai ne vė­liau kaip iki 2030 me­tų pa­di­din­ti iki 2,5 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) – 0,5 proc. dau­giau nei da­bar. Sa­vo par­ašus to­kia­me do­ku­men­te va­kar pa­dė­jo pen­kių par­ti­jų ly­de­riai.

Susitarime atspindėtos pagrindinės Lietuvos gynybos politikos nuostatos, pabrėžiama tinkamo krašto apsaugos sistemos finansavimo, Lietuvos kariuomenės stiprinimo bei karo tarnybos patrauklumo didinimo svarba. Taip pat įsipareigojama visapusiškai skatinti visuomenės ir valstybės institucijų atsparumą hibridinėms grėsmėms.

Susitarimą vakar Vyriausybės rūmuose pasirašė parlamentinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkai. „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis dokumentą pasirašyti žadėjo rugsėjo pabaigoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos vairininkas Gintautas Paluckas to daryti apskritai neketina, nes partija šiuo klausimu laikosi kitokios nuomonės.

Politinio sutarimo įrodymas

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, pasirašytas susitarimas pademonstravo, kad, nepaisant kandžių replikų ir politinių kivirčų, valdantieji ir opozicija sugeba susivienyti ir susėsti prie vieno stalo dėl Lietuvos saugumo ateities. „Per pastaruosius kelerius metus pasiekėme daug. Lietuvos gynybos finansavimas pakilo iš dugno, ir jau šiemet užtikriname 2 proc. BVP. Akivaizdu, kad privalome pasiekti kokybinį proveržį, o tam reikia nuosekliai didinamo finansavimo ir aiškios krypties“, – kalbėjo S. Skvernelis. Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, pasirašytas susitarimas – svarbus politinio sutarimo gynybos ir saugumo klausimais įrodymas – užtikrins tolesnį krašto apsaugos stiprinimą bei kariuomenės modernizavimą.

Prieš puspenktų metų Krymo aneksijos fone pasirašytas panašus susitarimas numatė lėšas krašto apsaugai kasmet nuosekliai didinti tiek, kad 2020-aisiais jos siektų 2 proc. šalies BVP. Tuomet šį dokumentą prezidentūroje pasirašė septynių partijų atstovai, „valstiečių“ tarp jų nebuvo. 2 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklį planuojama pasiekti dar šiemet.

Pateikė atskirąją nuomonę

TS-LKD lyderio bei Seimo frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio akimis, susitarimas nėra ambicingas, jis daugiau kompromisinis. Todėl savo „matymo kampą“ konservatoriai pateikė atskirąja nuomone. Pasak G. Landsbergio, palyginti su pastarųjų dvejų metų gynybos finansavimo tempais, numatytasis bus lėtesnis. TS-LKD siūlo nemažinti dabartinių krašto apsaugos finansavimo tempų ir užtikrinti, kad jie nuosekliai didėtų. Jei po 2020-ųjų liktų valdžioje, partija gynybos finansavimo didinimą žada spartinti greičiau ir 2,5 proc. BVP ribą pasiekti 2025 metais.

Kitaip nei numatyta susitarime, konservatoriai mano, kad pereiti prie visuotinio šaukimo modelio, kai privalomai į kariuomenę būtų šaukiami vaikinai nuo 18 metų iš karto po vidurinio ugdymo mokyklos baigimo, galima jau nuo 2022 metų. TS-LKD iniciatyva susitarime atsirado punktas dėl Nacionalinės demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategijos parengimo.

Socialdemokratai iš anksto deklaravo, kad nepalaikys susitarimo nuostatų, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui, taip pat pasisako prieš visuotinį šaukimą. G. Paluckas vakar teigė, kad, užuot investavus į kariuomenę, reikėtų daugiau dėmesio skirti socialinei atskirčiai mažinti. „Ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne vien į karinės galios didinimą. Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. Kaip visa tai subalansuoti, apie tai ir reikėtų diskutuoti“, – kalbėjo politikas. Anot jo, privalomajai karo tarnybai LSDP nepritaria, nes yra už profesionalų kariuomenę.

Stabdys spekuliacijas

Be gynybos finansavimo, dokumente numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę. Taip pat susitarta dėl bendrųjų kariuomenės vystymo prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos pajėgumų ir sausumos pajėgų vystymui, įsipareigojama užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą, remti kibernetinio saugumo pajėgumus. Ypatingą dėmesį numatyta skirti hibridinių grėsmių užkardymui. Politikai taip pat įsipareigojo vieningai siekti nuolatinio ir svaraus JAV ir NATO karinio buvimo regione, išlaikant ir stiprinant Aljanso priešakines pajėgas, kitas regione dislokuotas sąjungininkų pajėgas.

Bendromis pastangomis partijos įsipareigojo stengtis pažaboti neatsakingas spekuliacijas stengiantis supriešinti gynybos bei kitų jautrių sričių finansavimą. Susitarimo nuostatomis numatoma priimti Tautinių mažumų įstatymą bei parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.