Prezidentė pasmerkė Gintauto Palucko socdemus
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė an­tra­die­nį par­eiš­kė, kad gy­ny­bos ir so­cia­li­nes reik­mes prieš­inan­čios po­li­ti­nės jė­gos el­gia­si „neg­ra­žiai ir ne­at­sa­kin­gai“. Taip ji kal­bė­jo opo­zi­ci­niams so­cial­de­mo­kra­tams ne­pri­ta­riant gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo di­di­ni­mui ir ra­gi­nant užuot di­di­nus asig­na­vi­mus kraš­to ap­sau­gai dau­giau pi­ni­gų skir­ti so­cia­li­nei sri­čiai.

Tuo tarpu D. Grybauskaitė tvirtina, kad parlamentinių partijų siekis 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto skiriamų gynybai pasiekti iki 2030 metų yra „iš tiesų protingas laikotarpis“.

„Tai iš tiesų protingas laikotarpis, kuris neturi būti priešinamas kitiems poreikiams valstybės, o tos partijos, kurios mėgina supriešinti gynybą su socialinių reikmių poreikiais, elgiasi negražiai ir neatsakingai“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.

Anksčiau jau rašėme, kad visos parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, turėtų rugsėjį pasirašyti susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos, antradienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis.

„Yra pastabų, pasiūlymų, bet iš esmės absoliuti dauguma, išskyrus galbūt vieną partijos lyderį, pritaria pagrindinėms nuostatoms. Sutarėme, kad savaitę laiko dar vertiname pastabas ir kai turėsime galutinį suderintą tekstą, galėsime tą dokumentą pasirašyti“, – Vyriausybėje žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, jei pastabas pavyks suderinti iš karto, politinių partijų pirmininkai dokumentą galės pasirašyti rugsėjį.

Vyriausybė siūlo partijoms pasirašyti susitarimą nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.

S. Skvernelis sako, kad sutarime planuojama numatyti, kur bus nukreipiamos lėšos – kariuomenės infrastruktūros vystymui, rezervo rengimui, kario profesijos prestižo ugdymui, visuomenės atsparumui, įtraukiant ir hibridines grėsmes.

Dokumento projekte numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad gynybai pakanka skirti 2 proc. BVP, o jo partija kategoriškai nepritaria visuotinio šaukimo idėjai.

„Šie du punktai socialdemokratams kardinaliai netinka ir kol kas mes susitarimo pasirašyti neplanuojame“, – sakė jis.

Anot G. Palucko, užuot didinus finansavimą gynybai reikėtų skirti daugiau pinigų socialinei sričiai. „Nemenkinu grėsmių, bet baimėje gyventi nesiruošiu. Savo ruožtu aš abejoju, kad ginklavimosi varžybose su Rusija laimėtumėme, todėl ir kalbame apie kolektyvinius gynybos principus, apie NATO įsipareigojimus“, – sakė jis.