Pagaliau prabudo ir britai: grėsmė – ant Europos durų slenksčio
„Tuo me­tu, kai bu­vau že­miau­sio ran­go lei­te­nan­tas, mes ži­no­jo­me, kad ga­lė­tu­me su­muš­ti ru­sus. Tai bū­tų bu­vęs tik lai­ko klau­si­mas – mes bu­vo­me ge­res­ni nei jie, – NA­TO vi­cead­mi­ro­las Cli­ve Johns­to­ne­‘as tei­gė por­ta­lui brea­king­de­fen­se.com. – Ne­su ti­kras, ar ir šian­dien ga­lė­tu­me taip tvir­tin­ti.“

Viceadmirolas Clive‘as Johnstone‘as, Karališkojo laivyno pareigūnas ir NATO jungtinių vandens pajėgų (MARCOM) vadas teigė, kad Europa ir jos sąjungininkai turi daugybę trūkumų jūroje. Clive'as Johnstone‘as vadovauja MARCOM, į kurį įeina karo įranga, skirta kovoti prieš povandeninius laivus, priešraketinė gynyba, amunicijos valdymas, pajėgų gabenimas per jūrą, kibernetinė apsauga ir valdymas bei kontrolė jo paties vadavietėje esantiems kariams.

Apstulbome išsiaiškinę, kokios didelės investicijos reikia vien tam, kad sugautume Kilo povandeninį laivą.

Viceadmirolui Atlanto Taryba uždavė klausimą, ar pakrantės vandenys, kuriuos gali pasiekti rusų ant žemės esančios raketos – tokie, kaip rytinė Viduržemio jūros pakrantė prie Sirijos, šiaurinė Juodosios jūros prieiga ar net visa Baltijos jūra – taptų neprieinamais NATO pajėgoms karo metu? Ar NATO laivas, esantis tose erdvėse, krizės metu neišvengiamai taptų Rusijos pajėgų įkaitu?

Admirolas teigė, kad ne. Atvirkščiai – NATO laivynai tose teritorijose turi užtikrintai patroliuoti, jas kontroliuoti ir „neužleisti vietos“ rusams – tai yra plaukioti 25 kilometrų atstumu nuo, pavyzdžiui, Rusijos bazės Tartuse, Sirijoje. Juodosios jūros nereikia leisti traktuoti kaip „privataus ežero“ ir siųsti ten vien lengvai ginkluotus pagalbinius dalinius – NATO ten turėtų pasiųsti stiprius karinius laivus, gebančius apsiginti nuo oro ir raketų atakų. Tai reiškia visapusiškos oro ir jūrų karybos kampanijos suplanavimą Baltijos regione – kad pajėgos čia budėtų nuolat, dar prieš paleidžiant pirmąjį šūvį.

Prasidėjus karui išsikovoti erdvę būtų rimtas iššūkis, tad geriau pajėgas reikalingoje vietoje turėti anksčiau. Šias pajėgas turėtų sudaryti daliniai iš visų NATO šalių, ne vien Baltijos valstybių – tvarkantis su tokia situacija Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivynai neturėtų būti palikti vieni. „Šios valstybės yra visiškai puikios, jos NATO jūrų pajėgoms pasitarnauja tiek, kad kai kurios didesnės valstybės turėtų susigėsti, – teigė Clive‘as Johnstone‘as. – Tačiau jos – mažos valstybės ir vienos karo nelaimėtų. Jos būtų narsios ir laikytų fronto liniją, tačiau mes turėtume joms suteikti visus kitus pajėgumus.“

Grėsmė, anot viceadmirolo, neapsiriboja vandenimis, esančiais šalia Rusijos. Rusijos karo ir povandeniniai laivai, apginkluoti Kalibr kruizinėmis raketomis, dabar dažnai dislokuojami ir Atlanto vandenyne. Šių raketų pagalba Europą galima atriboti nuo JAV ir sukurti nepasiekiamą erdvę.

Valdymas ir kontrolė

Šiuo metu NATO vadovai svarsto apie Šaltojo Karo epochos Atlanto Komandos atkūrimą. Taip pat reikia sukurti jungtinių pajėgų komandą, skirtą jūrinėms operacijoms, kuriai veikiausiai vadovautų JAV. Clive‘o Joshnstone‘o MARCOM, sukurta greitai po invazijos į Ukrainą, Atlanto Komandą papildytų, tačiau su ja nekonkuruotų.

MARCOM paskirtis – taikos metu krizės situacijose vykdomos operacijos, tačiau ne dalyvavimas kare. Pasak viceadmirolo – jei „kinetinės“ operacijos taptų reikalingomis, MARCOM turėtų atiduoti valdymą ir kontrolę sunkiosioms karinėms pajėgoms.

NATO aljansas vis dar nėra užtikrintas, kaip veiktų toks kontrolės perdavimas. Tai būtų gana komplikuota dėl modernios Rusijos karo strategijos, kuomet riba tarp karo ir taikos yra ištrinama – programišių, sabotuotojų ir „žaliųjų žmogeliukų“ dėka sukuriama savotiška pilkoji zona.

Neseniai vykusiose pratybose „Tridantė ietis“ (Trident Javelin), kuriose MARCOM pirmą kartą buvo patvirtinta, kaip NATO įgula, Clive‘o Johnstone‘o vadavietės komanda susitvarkė su tuo pačiu metu vykstančiais jūriniais konfliktais Baltijos ir Norvegijos jūrose, bet tai padaryti visoje Europoje vykstant „pilkosios zonos“ veiksmams buvo iš tiesų sunku. Įvykių, kurie atrodė neesminiai konfliktui, dėka, buvo užveržtos NATO tiekimo linijos.

MARCOM šiuo metu dirba su NATO specialiosiomis operacijomis – kaip reikėtų pasipriešinti tokiam sabotažui bei subversijai. Viceadmirolas tvirtino, kad tvarkymosi su tokiomis situacijomis NATO įgūdžiai yra dar labai silpni – potencialus oponentas yra pažengęs daug toliau.

Taisytini trūkumai

Trūkumai, kurie pareikalaus NATO Europos narių didinti finansavimą savo pačių galimybėms stiprinti.

– Priešpovandeninė įranga. „Per pastaruosius porą metų supratome, kad mums trūksta aukštos kokybės priešpovandeninės įrangos, – teigė Clive‘as Johnstone‘as. – Apstulbome išsiaiškinę, kokios didelės investicijos reikia vien tam, kad sugautume Kilo povandeninį laivą.“ Kilo klasės laivai yra standartiniai dyzeliu varomi povandeniniai laivai, kuriuos Sovietų Sąjunga statė dar praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje.

– Priešraketinė gynyba. Turint omenyje Rusijos povandeninius laivus, paviršiaus laivus ir žemynines bazes, tokias, kokia yra Kaliningrade – visus apsiginklavusius didelių nuotolių raketomis, NATO reikia „gero kontaktavimo bei plano, kaip mes elgtumėmės priešraketinės gynybos atveju, – teigė viceadmirolas. – Ar mūsų apsaugos pajėgumai yra pakankami? Nesu tuo užtikrintas.“

– Aprūpinimas. „Vienas iš mane gąsdinančių dalykų yra industrinis rezervas, – tvirtino Clive‘as Johnstone‘as. – Kiek turime atsargų? Ar industrinė bazė yra pajėgi išlaikyti staigų antpuolį?“

– Transportavimas jūra. NATO viceadmirolas tvirtino, kad nėra pakankamai galimybių transportuoti sunkų krovinį. Tačiau taip pat jis pažymėjo, kad egzistuoja neįtikėtinas potencialas transportuoti karius ir išteklius tiek komercinio jūrų transporto pagalba, tiek sąlyginai pigiais amfibiniais karo laivais. Tokioje aplinkoje, kaip Europa, amfibinių įrenginių vertė yra tokia, kaip gero transporto.

Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas: patiriamos grėsmės ant Europos slenksčio

Šiandien Didžiosios Britanijos generalinio štabo viršininkas Nickas Carteris planuoja pasakyti retą kalbą ir pareikšti, kad Rusija vis agresyviau stiprina savo pajėgas, galinčias veikti už šalies ribų, ir kad per konfliktą Sirijoje Maskva pademonstravo, kaip veikia jos modernios didelio nuotolio sparnuotosios raketos.

Per praeitais metais rengtas pratybas Maskva taip pat imitavo kovos veiksmus Šiaurės Europos, įskaitant Kaliningrado sritį ir Lietuvą, pabrėžiama kalboje, kurią N. Carteris pirmadienį po pietų pasakys Londone veikiančiame Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI).

„Reaguoti į šias grėsmes turime dabar; negalime sau leisti delsti, – sakoma Gynybos ministerijos paskelbtose šios kalbos ištraukose. – Mūsų gebėjimas užkardyti arba atsakyti į grėsmes susilpnės, jeigu nesugebėsime išlaikyti mūsų priešininko užduodamo tempo.“

Dėl daug metų vykdytos griežto taupymo ir vyriausybės išlaidų karpymo politikos Britanijos ginkluotosios pajėgos atsidūrė keblioje padėtyje, o finansų sekretorius Philipas Hammondas spaudžiamas veikti.

„Mūsų patiriamos grėsmės dabar yra ne už tūkstančių mylių, o ant Europos durų slenksčio. Matėme, kaip kibernetinio karo priemonės gali būti naudojamos tiek mūšio lauke, tiek paprastų žmonių gyvenimui trukdyti. Mes Jungtinėje Karalystėje nesame nuo šito apsaugoti“, – sakoma paskelbtose ištraukose.