Norvegijos žingsnis gali nepatikti Rusijai
Nor­ve­gi­jos vy­riau­sy­bė ga­li pra­šy­ti, kad JAV pra­tęs­tų jū­rų pės­ti­nin­kų dis­lo­ka­vi­mą ša­ly­je. Tai šią sa­vai­tę par­eiš­kė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trė Ine Erik­sen Soe­rei­de. „Šiuo me­tu svars­to­me įvai­rius pa­si­rin­ki­mus. Ma­nau, kad šių ka­rių bu­vi­mas yra la­bai nau­din­gas“, – tei­gė ji.

Pernai sausį Verneso oro uoste netoli Trondheimo nusileido maždaug 300 JAV jūrų pėstininkų. Užsienio šalies kariai Norvegijos teritorijoje dislokuoti pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo. Daugelis kalbėjo, kad Oslas galbūt taip mėgina atgrasyti Rusiją ir sustiprinti savo saugumą.

Tuometinė Norvegijos gynybos ministrė I. Eriksen Soereide pabrėžė, kad JAV jūrų pėstininkų dislokavimas Norvegijoje niekaip nesusijęs su Rusija. Jos žodžiais, amerikiečiai atskrido tiesiog tobulinti įgūdžių veikti atšiauriomis klimato sąlygomis ir dalyvauti pratybose kartu su norvegais.

Maskvos perspėjimas

Kai kurios pratybos vyksta netoli Norvegijos sienos su Rusija. Maskva jau pažėrė kritikos dėl amerikiečių jūrų pėstininkų kaimynystėje. Rusijos ambasada Norvegijoje prieš keletą dienų nurodė naujienų agentūrai „Reuters“, kad dvišaliai santykiai dėl to gali pablogėti.

Po Antrojo pasaulinio karo Oslas atsisakė neutralumo statuso ir 1949 metais prisidėjo prie NATO. Prieš žengdama šį žingsnį Norvegija stengėsi išsklaidyti Rusijos nuogąstavimus – pažadėjo savo teritorijoje nedislokuoti užsienio pajėgų, kol šalis nebus užpulta arba nejaus galimos atakos grėsmės. Vėliau šis įsipareigojimas pataisytas taip, kad užsieniečiams leista dalyvauti karinėse pratybose.

Norvegijos vyriausybė tvirtina, kad amerikiečių jūrų pėstininkų dislokavimas ir rotacija nėra tas pat, kas nuolatinės JAV bazės atidarymas. Iki šiol Jungtinės Valstijos Norvegijos kalnuose išraustuose tuneliuose laikė daug karinės paskirties technikos, bet karių ten nebuvo.

Karo nuojauta

2016 metų spalį Norvegija priėmė JAV prašymą vienus metus rotaciniu principu dislokuoti amerikiečių karių jos teritorijoje. Šis laikas baigėsi, tačiau numatyta, kad keli šimtai jūrų pėstininkų Verneso bazėje pasiliks iki šių metų pabaigos.

Praėjusį mėnesį Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas sakė, kad JAV taip pat suinteresuotos toliau siųsti savo karių ir net didinti kontingentą. Oslas šiuo klausimu turėtų apsispręsti per ateinančius mėnesius. „Pateiksime atsakymą iki vasaros pradžios“, – pažymėjo ministras.

2017 metų pabaigoje lankydamasis Norvegijoje jūrų pėstininkų korpuso vadas generolas Robertas B. Nelleris užsiminė apie galimą didžiulę kovą. „Tikiuosi, kad esu neteisus, tačiau manau, jog artėja karas, – sakė jis. – Čia jau vyksta informacinė ir politinė kova.“

Generolas spėjo, kad artimiausiais metais JAV kariuomenės dėmesys Vidurio Rytams sumažės. Jūrų pėstininkai esą labiau susikoncentruos į Ramųjį vandenyną ir Rusiją.

Užsienio reikalų ministrė I. Eriksen Soereide teigė agentūrai „Reuters“, kad Oslas nelaiko Maskvos grėsme, ir karo tikimybė Arktyje yra maža. Vyriausybė puikiai suvokia, kad kaimynė kelia įvairius iššūkius – ypač pilietinės visuomenės, teisės viršenybės ir demokratijos sritims.

businessinsider.com nuotrauka

Dėmesys gynybai

Norvegija ir Rusija turi beveik 200 km ilgio bendrą sieną. Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau rengia karines pratybas ir karinių laivų bei lėktuvų manevrus šalia Norvegijos.

Neurozę dėl neprognozuojamų Maskvos veiksmų stiprina ir populiarioji šalies kultūra. Pavyzdžiui, politiniame televizijos seriale „Okupuoti“ (Okkupert) vaizduojama, kad Rusija užima Norvegiją ir, palaikoma Europos Sąjungos, perima šalies naftos gavybos sektorių.

Oslas, siekdamas atgrasyti priešininkus nuo bet kokių bandymų destabilizuoti padėtį šalyje, pradėjo įgyvendinti gynybinių pajėgumų stiprinimo programą. Per 20 metų papildomai iš biudžeto krašto apsaugai ir gynybai bus skirta 165 mlrd. kronų (17,5 mlrd. eurų).

2017 metais Norvegija nusprendė įsigyti keturis Vokietijos bendrovės „Thyssenkrupp“ povandeninius laivus. Flotilė turėtų jų sulaukti kito dešimtmečio antroje pusėje. Šalies ginkluotosios pajėgos taip pat ketina pakeisti atgyvenusius naikintuvus F-16 itin moderniais F-35, įsigyti penkis patruliuoti virš jūros skirtus orlaivius P-8.

Opozicijos lyderiai abejojo dėl valdžios sumanymų didinti finansinę paramą šalies ginkluotosioms pajėgoms. Kairiųjų socialistų partijos lyderis Audunas Lysbakkenas priekaištavo, kad šalyje nevyko jokie debatai tiek dėl užsienio karių, tiek dėl šalies gynybos politikos.