NATO neplanuoja didinti karinio buvimo Baltijos šalyse, sako Stoltenbergas
NA­TO ne­pla­nuo­ja plės­ti sa­vo ka­ri­nio bu­vi­mo Bal­ti­jos ša­ly­se, ku­rios pa­pra­šė di­des­nės ap­sau­gos nuo jų kai­my­nės Ru­si­jos, ket­vir­ta­die­nį par­eiš­kė Al­jan­so ge­ne­ra­li­nis se­kre­to­rius Jen­sas Stol­ten­ber­gas.

„Šiuo metu neplanuojame didinti savo karinio buvimo šiame regione, tačiau planuojame sustiprinti savo pastiprinimo sugebėjimus, jei prireiks“, – žurnalistams po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte sakė J. Stoltenbergas.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiai prašo papildomos JAV pagalbos atgrasyti bet kokius prieš Baltijos šalis nukreiptus Rusijos žingsnius.

Jie ragina Jungtines Valstijas atsiųsti daugiau karių ir sustiprinti oro gynybą rytiniame Aljanso sparne.

Praėjusiais metais NATO dislokavo keturis tarptautinius priešakinius batalionus Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Šie kariai turi padėti atgrasyti Rusiją nuo galimos intervencijos Maskvos anksčiau kontroliuotame regione.

Be to, JAV kariuomenė buvo atsiuntusi į Lietuvą pratyboms ilgojo nuotolio gynybos sistemų „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

„Jei bus poreikis, turime turėti paruoštas pajėgas, kurias galima būtų labai greitai dislokuoti“, – sakė J. Stoltenbergas.

Šis klausimas bus aptariamas per liepą Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, pridūrė jis.

Iškart po Sovietų Sąjungos griūties Baltijos šalys nusisuko nuo Maskvos ir 2004 metais tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neslėpė pasipiktinimo šiuo faktu ir vis dar laiko buvusias Sovietų Sąjungos šalis Maskvos įtakos zonos dalimi.