NATO Lietuvoje: dabartinė situacija ir lūkesčiai
Tre­čia­die­nį pra­si­de­dant NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui, BNS pa­tei­kia svar­biau­sius fak­tus apie NA­TO bu­vi­mą ša­ly­je ir Lie­tu­vos val­džios lū­kes­čius.

Dabartinė situacija

Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie pusantro tūkstančio sąjungininkų karių, oro policijos misiją vykdo dešimt naikintuvų.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje dislokuota apie 1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Belgijos ir Islandijos. Papildomai liepos mėnesį planuoja prisidėti Čekijos kariai.

Nuo gegužės keturių mėnesių pratybų laikotarpiui Lietuvoje dislokuota 140 Portugalijos rotacinių pajėgų karių.

Baltijos oro policijos misijai vadovaujanti Portugalija Šiaulių Aviacijos bazėje dislokavusi keturis naikintuvus „F-16“, o misiją sustiprinusi Ispanija – šešis naikintuvus „Eurofighter Typhoon“. Papildomai NATO oro policijos misiją sustiprino patruliuoti virš jūros skirtas Portugalijos KOP orlaivis P-3C. Portugalijos pamainą sudaro apie 110, Ispanijos – apie 140 karių.

NATO pajėgų integravimo vienete Lietuvoje tarnauja 19 Lietuvos karių ir 22 sąjungininkių šalių kariai.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Lietuvoje šiuo metu pareigas vykdo 28 asmuo, iš jų – 16 Lietuvos ir 12 sąjungininkų šalių karių bei civilių.

Lietuvoje dislokuoti 35 JAV kariuomenės logistinės paramos kariai.

Lietuvos Karinių oro pajėgų Oro erdvės ir kontrolės centre, kur įkurtas trijų Baltijos valstybių Bendras valdymo ir pranešimų centras BVPC (Control and Reporting Centre, CRC), dislokuoti 25 sąjungininkų kariai.

Lietuvos lūkesčiai

Lietuvos didžiausias rūpestis – oro gynybos spragos. Lietuva turi trumpo nuotolio raketų ir perka vidutinio nuotolio sistemas, bet negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas. Lietuviai tikisi, kad jas atvežtų sąjungininkai. Lietuva taip pat siekia pakeisti oro policijos misijos mandatą, kad ji taptų oro gynybos misija. Efektyviai oro gynybai taip pat svarbūs radarų pajėgumai, susitarimai dėl keitimosi informacija ir gynybos planai, kaip neutralizuoti Karaliaučiaus krašte esančius Rusijos pajėgumus.

Lietuva siekia, kad NATO sąjungininkai atsiųstų daugiau karo laivų į Baltijos jūrą. Lietuva – kol kas nesėkmingai – bando įtikinti JAV nuolatiniam buvimui grąžinti amerikiečių karius. Po kuopą JAV karių nuolat kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo nuo 2014 metų Krymo aneksijos iki 2017 metų rudens, bet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos atitrauktos, dabar JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijos.

Šiais klausimais konkrečių sprendimų NATO viršūnių susitikime nebus priimta, tačiau diplomatai tikisi, jog Aljanso šalių vadovai pirmą sykį įvardys šias spragas ir įpareigos karinį vadovą pateikti vertinimus bei rekomendacijas.