Locked N’ Loaded. Rusijos atakos inžinieriai
Svei­ki, kaip ir ža­dė­jo­me, da­li­na­mės teks­tu apie Ru­si­jos at­akos in­ži­nie­rius. Kuo dau­giau ži­no­si­me apie prieš­iš­kus pa­jė­gu­mus, tuo la­biau ga­lė­si­me jiems pa­si­ruoš­ti. Ma­lo­naus skai­ty­mo!

Atakos inžinieriai Antrajame pasauliniame kare

Pradėti straipsnį vertėtų nuo istorijos. Antrajame pasauliniame kare SSRS pamatė didžiulę naudą to, ką jie vadino „atakos pionieriais“. Raudonoji armijai turėjo 10 kovinių inžinierių armijų savo struktūroje, t.y. apie 90 batalionų, kurie specialiai treniravosi, buvo aprūpinti būti sovietų puolimo smaigalyje ir kirsti įtvirtintas oponento linijas.

Nuolat pasikartojantys bandymai prasiveržti tik dviejuose dideliuose pastatuose Donecko oro uoste, parodė Rusijos pajėgų negebėjimą vykdyti objekto puolimo užduotis.

Šie daliniai buvo įkurti 1943 m. pradžioje, pasinaudojant Stalingrado mūšio pamokomis. Šiame mūšyje sovietai pamatė tokių dalinių potencialą, nes tiek ginantis, tiek puolant urbanizuotoje ir įtvirtintoje vietovėje patyrė didelių nuostolių. Šie daliniai buvo aprūpinti metalinėmis liemenėmis Ir liepsnosvaidžiais, pagrobtais vokiečių panzerfaustais, rankinėmis granatomis ir „Molotovo kokteliais“.

Šie daliniai buvo Raudonosios armijos ieties smaigalyje, sovietams šturmuojant nacių gynybinius įtvirtinimus Europos miestuose ir miesteliuose. Karo pabaigoje Raudonoji armija buvo suformavusi 25-ias tokias „šturmo pionierių“ brigadas. Šie daliniai buvo panaikinti iškart po karo, 1945 metais.

Donecko oro uostas

Kariaudama nenutrūkstamus karus, Sovietų Sąjunga, o vėliau Rusija ne kartą turėjo progos prisiminti Antrojo pasaulinio karo „šturmo pionierių“ patirtį. Kalnų bazių valymai karo Afganistane metu (1979–1989 m.), Bamuto šturmas per Pirmąjį Čečėnijos karą (1996 m.) ir įtvirtintų Dagestano kaimų puolimas 1999 m. yra bene ryškiausi to pavyzdžiai. Tačiau karas prieš Ukrainą tapo lūžiu šioje srityje.

2014 metai, gegužė: Ukrainos kariai užėmė tarptautinį Donecko oro uostą ir 242 dienas gynėsi nuo Rusijos sukurtų separatistų junginių, čečėnų bei profesionalios kariuomenės dalinių. Ilgus mėnesius Ukrainos reguliariųjų karių ir savanorių laikytas objektas, kadaise buvęs strateginės reikšmės, dėl sugriovimų karo eigoje turėjo labiau simbolinę reikšmę nei realią naudą. Gyva legenda tapę ukrainiečių kariai buvo praminti „kiborgais“ ir tapo Ukrainos valios gintis simboliu. Rusijos pajėgoms prireikė 242 dienas trukusių nesėkmingų šturmų, nuolatinių snaiperių, tankų, artilerijos dvikovų, kad suprastų kovos inžinierių svarbą.

Puolančiųjų pajėgos, užspaudusios išsekusius „kiborgus“, oro uostą kontroliuoti ėmė tik tada, kai susprogdino keletą itin didelės galios užtaisų. Objekto gynybą sunku pavadinti sėkme iš grynai karinės pusės, tačiau ilgai trukęs ir daug aukų pareikalavęs bei politinį-ideologinį kapitalą Ukrainai sukrovęs mūšis Rusijai tapo pažeminimo ir gėdos simboliu.

Tai įtakojo Rusijos sprendimą atkurti „atakos inžinierius“. Gen. ltn. Jurijus Stavitskis, Rusijos inžinerijos pajėgų vadas, 2015 metais paskelbdamas apie pirmąjį sukuriamą batalioną, teigė, kad šie daliniai yra atkuriami kaip atsakas į patirtį urbanistinėje aplinkoje, kurią apnuogino Čečėnijos karas. Tačiau jei taip, kam reikėjo laukti 16 metų, ir tokius dalinius atkurti 2015 m.? Tiesa ta, kad nuolat pasikartojantys bandymai prasiveržti tik dviejuose dideliuose pastatuose Donecko oro uoste, parodė Rusijos pajėgų negebėjimą vykdyti objekto puolimo užduotis.

Kas yra šiuolaikiniai Rusijos atakos inžinieriai?

Pirmasis toks dalinys buvo atkurtas Murome, Vladimiro regione. Personalas sudaromas iš vadinamųjų kontraknikų. Modernūs Rusijos „atakos pionieriai“ yra buriami į bataliono dydžio vienetus. Dabartinis planas iki 2020 metų yra užtikrinti, kad kiekviena sausumos armija turėtų savo kovinių inžinierių pulką.

Kiekvienas batalionas turi atakos inžinierių kuopą, kuri naudoja BTR-82A su 30 mm patranka bei šarvuotus automobilius „Typhoon-K“. Taip pat į batalioną įeina šarvuotos technikos kuopa, kuri turi minų valymo mašinas „UR-77 Meteorit“ arba „UR-07M Peresortirovka“ ir IMR-3 šarvuotą kliūčių valymo mašiną (tanko T-90 bazė), taip pat vieną kuopą robotizuotų sistemų, kurie yra skirti minų valymui ir ugnies palaikymui. Viena tokių robotizuotų mašinų yra URAN-6 („Uranium-6“). Tai multifunkcinis ir nuotoliniu būdu valdoma, rusiška kopija kroatų „MV4 DOK-ING“.

Tiesa, neaišku, ar Rusija tam turi licenciją, ar tiesiog nelegaliai nukopijavo sistemą, tačiau planuose, šios mašinos turėtų pasiekti visus inžinerijos dalinius, nepaisant to, ar juose yra atakos inžinierių pajėgumai, ar ne. Taip pat greičiausiai į rikiuotę bus įvedamas URAN-9. Tai nuotoliniu būdu valdoma kovos mašina, kuri visuomenei buvo pristatyta 2016 metais, o Sirijoje jau yra išbandyta.

Jei šie planai peržengs Rusijos propagandos rėmus, šis platus robotizuotų mašinų įvedimas į tarnybą rodytų ženklų proveržį, kuomet operacijos sėkmė bus užtikrinama daugiau technologiniu aspektu nei karių drąsa ir gebėjimais mūšio lauke.

Kas įeina į atakos inžinierių ekipuotę?

Atakos inžinieriams yra sukurtas trijų standartinių dydžių „OVR-3Sh Kaspiy“ apsauginis kostiumas, turintis 6 klasės apsaugos lygį (naudojamos keramikinės plokštelės). Jis sveria viso labo 10 kilogramų (pagal kitą informaciją – apie 25 kilogramus). Kaip pažymėjo gen. ltn. Stavitskis, mobilumas yra vienas iš didžiausių šių pajėgumų savybių. Į kostiumą įeina savas-svetimas ir gyvas-sužeistas-miręs sensorinės sistemos, ryšių įranga, „GPS-Glonass“ modulis, o su savimi kariai turi arba gali turėti papildomai inžinerinę mačetę, durų laužymo įrangą, kopetėles, hidraulines reples, diskinį pjūklą, hidraulinį pakėlėją, žirkles, sprogstamuosius užtaisus ir kitokią įrangą.

„Molle“ sistema leidžia kiekvienam kariui pačiam susidėlioti operacijai reikalingus krepšelius. Taip pat pats kostiumas turi gana modernią vėdinimo sistemą (panašią į esančią astronautų kostiumuose), siekiant prailginti karių galimybes veikti mūšio lauke. Rusijos gynybos ministerija giriasi, kad labiausiai apsaugotose vietose kostiumas gali apsaugoti nuo 7,62x54 kalibro, iššauto iš 10 metrų atstumo, tačiau į tokią informaciją reikėtų žiūrėti kritiškai.

Į „atakos pionierių“ pajėgumus taip pat planuojami (arba šie jau yra) įtraukti snaiperių pajėgumai. Taip pat patys atakos inžinieriai nori įvesti į rikiuotę ir plačiai naudoti UAV (dronus). Kova peiliais ir kastuvėliais taip pat išlieka artimojo mūšio (close-quarter combat) taktikos mokymų dalis.

Šalia tradicinės pėstininkų ginkluotės, atakos inžinieriai yra ginkluoti termobariniais granatsvaidžiais ((sprogimo metu naudoja deguonį, generuodami itin didelės temperatūros bei ilgiau besitęsiantį sprogimą, nei kiti įprasti konvenciniai ginklai) ir rankinėmis granatomis, kurių galia ir tipai skiriasi, taip pat nešiojamomis minų valymo sistemom.

Jų taktikoje naudojami elementai iš Rusijos specialiųjų pajėgų, su kuriais yra vykdomas bendradarbiavimas, taip pat ir su Federalinės saugumo tarnybos (FSB) „antiteroristinėmis“ pajėgomis. Personalas komplektuojamas iš išimtinai tiek fiziškai, tiek psichologiškai stiprių karių. Karininkų ruošimas pagrinde vyksta Tiumeno karinėje akademijoje, taip pat ir kituose mokymo centruose.

Reikia pažymėti, kad pagrindinė tokių pajėgumų paskirtis yra puolimas gerai įtvirtintų pozicijų ar kliūčių urbanizuotose vietovėse įveikimas.

Kaip atakos inžinieriai atrodytų mūšio lauke?

Greičiausiai, kovinių inžinierių žvalgybos komandos identifikuotų įtvirtinimus, įvertintų silpniausias vietas, šaudymo pozicijas ir minų laukus. Tada atakos inžinieriai, aprūpinti lengvaisiais automatiniai ginklais, granatsvaidžiais su termobariniais užtaisais ir liepsnosvaidžiais (ženkliai sunkesnė ginkluotė nei pėstininkų) pereitų į artimą ataką, kurios tikslas pašalinti arba sunaikinti stipriausius taškus, kad būtų galima kitiems padaliniams atverti kelią tolesniam puolimui.

Reikia turėti omenyje, kad šie daliniai gali turėti (jei reikia) ir tankų, artilerijos bei oro pajėgų paramą. Pėstininkų daliniai gali užtikrinti flangų saugumą nuo priešiškų pajėgų kontratakų.

Rekomendacijos mums

Taigi ką būtų galima patarti, turint omenyje šiuos pajėgumus:

– Teko girdėti kalbų, esą reikia ruoštis vien miesto karui, nes miškuose nepasislėpsi. Deja, reikia ruoštis viskam, nes gynybą reikalinga vykdyti kompleksiškai, o ne pasirinkti vieną panacėją, juolab, kai oponentas tikslingai kuria tam priešnuodžius.

– Reikalinga tikslingai apgalvoti ir suplanuoti savo objektų dengimą netiesiogine ugnimi bei paramą ugnimi ir manevru. Donecko oro uostas sėkmingai gynėsi būtent dėl artilerijos ir kelių tankų manevrinių grupių sąveikos. Ypač svarbūs ugnies koreguotojai. Kitaip tariant, prasidėjus įtvirtinto objekto šturmui, vien su kulkosvaidžiais greičiausiai nepavyks apsiginti, todėl reikalinga artilerijos, minosvaidžių parama ir plieniniai kumščiai (jei jie yra).

– Senas geras karinis klaidinimas. Galima tikslingai suplanuoti klaidinančias pozicijas ar kliūtis ir tuo pasinaudoti sekinant ir neutralizuojant priešą.

– Reikalinga stiprinti minavimo bei improvizuotų sprogstamųjų užtaisų naudojimą ir gaminimą, nes kuo didesnis know-how, tuo sumaniau ir labiau klaidinant galima panaudoti gynyboje.

– Spiečiaus taktikos naudojimas, kuomet yra greitai ir tikslingai smogiama pačiose netikėčiausiose vietose ir iš jų atsitraukiant, gali gerai išsekinti ir praretinti šiuos priešo pajėgumus. Apie spiečiaus taktiką dar rašysime, todėl su ja dar bus galima susipažinti.

Disclaimer’is – autorius nėra inžinerijos ar šių dalinių specialistas, todėl būtų dėkingas, jeigu, radus klaidų ar turint papildymų, pasidalintumėte jais komentaruose.