Locked N' Loaded: „Elektroninė kova“ – asimetrinis Rusijos atsakas į NATO technologinį pranašumą
2017 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį vie­šu­mo­je pa­si­ro­džiu­si „A­sym­me­tric War­fa­re Group“ stu­di­ja „Rus­sia‘s New Ge­ne­ra­tion War­fa­re Hand­book“ ne tik ap­ta­rė iš­mok­tas pa­mo­kas Ukrai­no­je, su­sis­te­mi­no Ru­si­jos ka­ria­vi­mo bū­dus, gink­luo­tę bei tak­ti­ką, ta­čiau ir at­sklei­dė JAV silp­ną­sias vie­tas prieš pa­na­šaus ly­gio prieš­inin­ką. Vie­na iš to­kių silp­nų­jų vie­tų – „e­lek­tro­ni­nė ko­va“ (to­liau – EK), ku­rios reikš­mė šian­die­ni­nė­je Ru­si­jos ka­riuo­me­nė­je yra itin di­de­lė. Šia­me va­do­ve da­ro­mos prie­lai­dos ir iš­va­dos taip pat ga­li bū­ti pri­tai­ko­mos Lie­tu­vai tiek teo­ri­nia­me, tiek pra­kti­nia­me lyg­me­ny­je.

Ilgą laiką JAV buvo susikoncentravusi į Iraką ir Afganistaną, kuomet priešininkas nenaudoja EK, todėl kai kurie pajėgumai tapo neišvengiamai apleisti. JAV kariuomenės „Cyber Center of Excellence“ vadas, gen. mjr. Johnas Morrisonas pripažino, kad JAV priešininkai smarkiai lenkia JAV kibernetinius ir EK pajėgumus, o gen. maj. Wilsonas Shoffneris, JAV kariuomenės „Rapid Capabilities Office“ operacijų direktorius pastebėjo, jog jeigu JAV konflikte nelaimės kibernetinio/EK karo, manevrinės pajėgos kovos vietos gali ir nepasiekti. Sirijoje amerikiečiai mato Rusijos EK galimybes, tačiau kartu tai suteikia neįkainojamą patirtį veikti tokiose sąlygose. Kai kada EK yra net pavojingesnė nei kinetinės atakos: atima galimybę priešintis ar perspėti kitus bei žinoti realią padėtį. Gen. Raymondas Thomas pavadino Siriją labiausiai agresyvia EK aplinka Žemėje. Ten išjungiamos komunikacijos ir netgi išvedamos iš rikiuotės orlaiviai.

Sąlyginai nebrangiai investuojant į EK priemones, bandoma sukurti erdvę, kurioje NATO technologinis pranašumas taptų ribotas arba negalimas, o Rusijos pajėgos pasinaudotų šiuo aklumu ir kurtumu.

Šią padėtį bandoma taisyti: 2017 metais JAV turėjo pateikti reikalavimus multifunkcinei EK programai, kurios esmė – EK integravimas į sausumos manevrines struktūras bei oro komponentus (šiandien tai nėra organinis brigados elementas). Gera žinia yra tai, kad kai kurios spragos jau yra taisomos ir JAV pajėgų Europoje EK pajėgumų stiprinimas yra prioritetas, o EK sistemos jau dabar integruojamos į taktinius elementus. 2018 m. birželio mėnesį, Latvijoje, „Saber Strike“ („Kardo kirtis“) pratybų metu, pirmą kartą nuo Šaltojo karo JAV pajėgos atliko EK puolimo veiksmus. Tai rodo, jog su šia naujai gauta įranga JAV tobulina aktyvius EK veiksmus Europoje.

„Elektroninė kova“ šiandieninėje Rusijos kariuomenėje

Rusijoje EK daliniai aktyviai gyvuoja bet kokio pobūdžio pajėgumuose nuo 6-ojo dešimtmečio. Nuo 7-ojo dešimtmečio jie pradėti matyti kaip organiniai junginiai. Subyrėjus SSRS EK buvo primiršta, nors ir rėmė 1-ąjį ir 2-ąjį Čečėnijos karą, bet reali modernizacija ir pajėgumų vystymas atnaujintas po Rusijos-Gruzijos karo. Pagal turimą taktinę patirtį Rusija ženkliai lenkia savo potencialius priešininkus.

Estijos analitinis centras „ICDS-International Centre for Defence and Security“ 2017 metais išleistoje ataskaitoje detaliai nušviečia EK vaidmenį Rusijos kariuomenėje. Rusija EK pajėgumais bando asimetriškai atsverti NATO pajėgumus: sąlyginai nebrangiai investuojant į EK priemones, bandoma sukurti erdvę, kurioje NATO technologinis pranašumas taptų ribotas arba negalimas, o Rusijos pajėgos pasinaudotų šiuo aklumu ir kurtumu. Kitaip tariant, tai yra matoma kaip NATO silpnybė bendrąja prasme.

Dėl JAV ir kitų valstybių priklausymo nuo GPS sistemų, net ir laikinas „išjungimas“ gali turėti didelių pasekmių. Reikia pažymėti, kad Rusijai priešiškų pajėgų signalų trikdymas leidžia naudotis sava komunikacine sistema. Operacinėje aplinkoje EK pajėgumai (ypač Kaliningrado srityje) dengia kitus A2/AD (Anti Access/Area Denial) pajėgumus, tačiau, kaip pažymi amerikiečiai, net ir vienos sistemos praradimas Rusijai būtų reikšmingas ir sukurtų plyšį A2/AD burbule.

Kaip teigia RUSI („Royal United Services Institute for Defence and Security Studies“) ekspertas I. Sutyaginas, pagrindinė EK savybė yra tai, kad jie yra integruojami į kiekvieną manevrinių padalinių struktūrą ir joje veikia organiškai (EK pajėgumai integruoti taip pat į desantinius, aerokosminius ir Jūrų pėstininkų padalinius): tai reiškia, jog jie nebėra įsivaizduojami kaip „magai“, sėdintys kažkur toli už fronto linijos. EK taip pat yra dalis bet kokio karinio pasiruošimo konfliktui. EK atlieka trejopą vaidmenį Rusijos karinėse pajėgose. Pirma, trikdyti priešiškų pajėgų vadovavimą ir valdymą (C2 – Comand and Control), antra – atremti priešišką žvalgybą ir stebėjimą, ir trečia – ginti draugiškas pajėgas nuo priešiškos artilerijos, raketų ir kitokių valdomų ginklų sistemų. Pagal veikimo principą, EK pajėgumai išsiskaido į elektroninės paramos (SIGINT– Signals Intelligence, ELINT – Electronic Intelligence, COMINT – Communications Intelligence), elektroninio puolimo ir elektroninės apsaugos pajėgumus.

Taktinė EK padalinių integracija padidina kovinių operacijų lankstumą ir efektyvumą, taip pat saugo savas pajėgas. Kiekviena Rusijos karinė apygarda turi savo atskirą EK brigadą, kuri yra tiesiogiai atskaitinga apygardos vadui. EK elementai taip pat yra inkorporuojami į aviacijos pulkus/brigadas. Taip pat verta pažymėti, kad EK pajėgumų modernizacija Vakarų ir Pietų karinėse apygardose vystoma ženkliai greičiau nei likusiose Rusijos dalyje. Kiekviena manevrinė brigada (įskaitant ir tankų) turi EK kuopą.

Anot „Atlantic Council“ DFRLab, dar prieš „Zapad 2017“ pratybas Rusija ir Baltarusija ruošėsi ir kartu vykdė elektroninės kovos pratybas, kaip įžangą į jas. Jose dalyvavo apie 1500 karių ir apie 200 vnt. technikos. „Zapad 2017“ pratybų metu taip pat buvo testuojami pažangūs vadovavimo ir valdymo informacinių bei žvalgybos sistemų (C2ISR – Command and Control Information Systems plus Surveillance and Reconnaissance) ir EK pajėgumai. Norvegijos karinė žvalgyba patvirtino, kad šių pratybų metu Rusija iš savo teritorijos sąmoningai trikdė GPS ryšį, dėl to kai kurie keleiviniai lėktuvai (tarp jų ir SAS) negalėjo naudotis globalinė padėties nustatymo sistema. Kaip teigiama, norvegai greičiausiai nebuvo taikinys, o trikdymo operacijos buvo „Zapad 2017“ pratybų dalis.

Pamokos Ukrainoje

Rusija taip pat plačiai išnaudoja EK galimybes Ukrainoje. Karas Ukrainoje suteikia progą Rusijai išbandyti ir naudoti EK sistemų galimybes. EK daliniai yra valdomi profesionalių Rusijos karių, jie yra tiesiogiai atskaitingi Rusijos armijos karininkams ir yra įterpti praktiškai kiekviename „separatistų“ dalinyje. Gausius to pavyzdžius, OSINT (Open Source Intelligence) pagalba surinktus duomenis, galima rasti „InformNapalm“ svetainėje, kuri sistemina ir viešina atvirų šaltinių būdu surinktą informaciją.

Krymo užgrobimo atveju, kuomet Rusijos specialiosios pajėgos apsupo Ukrainos dalinius, EK atliko ryšio blokavimo nuo likusios Ukrainos dalies darbą. Taip Krymo viduje esančios pajėgos buvo ne tik fiziškai atkirstos „žaliųjų žmogeliukų“, tačiau atkirstos ir susisiekimo prasme.

Donbase ukrainiečiams EK pridarė siaubingų nuostolių, blokuodama ukrainiečių susisiekimą, radijo ryšio priemonėmis trikdydama UAV (bepiločių orlaivių valdymo) ir GPS signalus. Rusijos EK sistemos pasižymi savybe aptikti/perimti elektromagnetinius signalus, ir, veikiant kartu su artilerija, suduoti gan tikslų smūgį. EK taip pat pasitarnauja ir kaip PSYOPS (Psychological Operations) elementas. Vienas to pavyzdys, kuomet po artilerijos smūgių ukrainiečiai gaudavo į savo mobiliuosius telefonus klausimus, kaip, neva, jiems tai patiko.

Kaip pažymi ICDS ataskaita, EK pajėgumai buvo plačiai naudojami Ilovaisko ir Debaltsevo operacijų metu. Ilovaiske dalyvavo Rusijos daliniai iš Kursko ir Pskovo – bataliono taktinės grupės, žvalgybos, diversinės ir EK padaliniai. Pasiruošimo operacijai metu EK specialistai stebėjo elektromagnetinius signalus, o vėliau slopino ukrainiečių komunikaciją.

Ilovaisko šturmo naudojamų EK sistemų užduotys buvo slopinti radijo komunikaciją taktiniame ir operaciniame lygmenyje, nustatyti elektromagnetinę spinduliuotę, trikdyti vadovavimą ir valdymą, blokuoti mobilųjį ryšį ir, kaip PSYOPS dalis, skleisti neteisingą informaciją. Arčiausiai veiksmo (1–3 km atstumu) „RB-531B Infauna“ trikdė ukrainiečių karinį ryšį, o „R-tut-BM“, „Leer-2“ periminėjo GSM ryšio vietas. 15–30 km nuo mūšio linijos veikė „Leer-3“, „R-330ZH Zhitel“, „R-934UM“ ir automatinio „Borisoglebsk-2“ EK pajėgumai, o dar toliau (60–240 km atstumu, iš Rusijos teritorijos) buvo naudojamos oro trikdymo sistemos, tokios kaip „Shipovnik-Aero“, „Krasukha-2“ (gali trikdyti NATO AWACS, kai kuriais atvejais ir palydovinę komunikaciją) ir „DRLOU A-50“ aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos (rusiškas AWACS).

Panašiai EK buvo naudojami ir Debalcevo (strateginis transporto mazgas) puolimo metu. EK pajėgumai iš anksto buvo išdėstyti „paruošti“ mūšio vietą. Skirtingai nuo Ilovaisko, buvo visapusiškai stebimas elektromagnetinis laukas. EK operacijos vykdė automatinį radijo signalų aptikimo, trikdymo ir žvalgybos analizės ciklą, ir teikė informaciją realiu laiku. EK sistemos (greičiausiai „Leer-3“) buvo vėl naudojamos PSYOPS tikslams siuntinėjant trumpąsias žinutes, siekiant pakirsti karių valią priešintis. Aukštą Rusijos kariuomenės artilerijos pataikymo procentą lėmė sėkmingas taikinių aptikimas ir lokalizavimas, identifikuojant mobiliųjų telefonų signalų spinduliuotę tarp ukrainiečių karių. Visa ši patirtis aiškiai parodo, kad EK pajėgumai atlieka ne pagalbinį vaidmenį, tačiau tiesiogiai prisideda prie kovinių veiksmų sėkmės.

Ilovaiske dalyvavo Rusijos daliniai iš Kursko ir Pskovo – bataliono taktinės grupės, žvalgybos, diversinės ir EK padaliniai. Pasiruošimo operacijai metu EK specialistai stebėjo elektromagnetinius signalus, o vėliau slopino ukrainiečių komunikaciją.

Reikia pažymėti, kad praeitą mėnesį, pirmą kartą nuo karo Donbase pradžios, OSCE SMM – „Special Monitoring Mission to Ukraine“ ryžosi paviešinti Luhansko rajone užfiksuotus EK pajėgumus, tarp kurių buvo ne tik „Leer-3 RB-341V“, „1L269 Krasukha-2“ ir „Repellent-1“, bet ir tik 2018 metais Rusijos kariuomenei pristatyta brigados lygio automatinė EK pajėgumų kontrolės sistema „RB-109A Bylina“.

Ukrainoje Rusija naudoja įvairius nepilotuojamus orlaivius – nuo įvairių karinių sistemų iki mažų komercinių dronų. Nors dažniausiai dronai naudojami atlikti žvalgybą video pagalba, tačiau yra naudojami ir SIGINT bei EK trikdymo platformos. Svarbiausia dronų platformų esmė – aptikti ir nutaikyti taikinius artilerijos smūgiams. Ukrainiečiai, pastebėję žemai skraidantį nepilotuojamą orlaivį, žino, kad 10–15 min intervale sulauks tikslaus artilerijos smūgio.

OSCE SMM yra užfiksavę Rusijos gamybos „Orlan-10“ dronus, kurie gali veikti kaip „Leer-3“ EK sistemos dalis. Reikia pažymėti, kad „The International Institute for Strategic Studies Military Balance“ 2018-ųjų duomenimis, Rusijos pajėgose jau yra apie 2000 naudojamų dronų, o multifunkcinis „Orlan-10“ išlieka principinis UAV Rusijos pajėgose. Iki 2020 metų šį skaičių Rusija žada išplėsti daugiau kaip 4000 vienetų.

Verta paminėti, kad net standartinių 152 mm rusiškos patrankų artileristai turi bent vieną ZRB-30 ar kitokio tipo sviedinį (pvz., „Antropus“, bet yra kuriami modernesni ir galingesni), kurie skirti nusileidę priešiškose pajėgose trikdyti ryšį ir komunikaciją paversti beveik neįmanoma. „Atropus“ tipo sviedinius galima panaudoti trikdant ir šarvuotos technikos aktyviąsias apsaugos sistemas, tokia galimybė yra ir su RPG-30.

Ko galime pasimokyti?

Reikia turėti omenyje, kad EK pajėgumai gali būti naudojami išvien su kiberneriniais pajėgumais. Kas gali nutikti tokiu atveju? Tai gali būti situacija, kurią įgyvendino Izraelis, kuris 2007 metais sugebėjo sutrikdyti Sirijos oro erdvę, kartu pernešdamas virusą, kuris paveikė oro gynybos sistemas, ko pasekoje visi objektai apie 70 valandų Sirijos oro erdvėje buvo „draugiški“ ir tuo metu buvo sunaikinti tikėtini branduoliniai taikiniai Sirijos teritorijoje.

Tačiau kitaip nei sirai, NATO šalys turi žymiai daugiau elektronikos platformų, todėl net ir kiekvienas karys, turintis „Harris“ sistemą bus potencialus EK ir kibernetinių atakų taikinys.

Kaip pažymi amerikiečiai, Rusijos hibridinio karo grėsmės akivaizdoje reikalingas naujas kompleksinis mąstymas, taip pat ir EK srityje. Pažymima, kad tokiame konflikte gali smarkiai pablogėti elektroninių priemonių patikimumas arba priešas (veikdamas naudodamasis kibernetiniais pajėgumais) per juos gali klaidinti ir perduoti netikrą/iškraipytą informaciją.

Kaip rodo ukrainiečių patirtis, konflikte tektų visiškai pamiršti mobiliuosius telefonus. Nereta praktika mūsų lauko pratybose, kuomet, nepavykus susisiekti radijo ryšio priemonėmis, siekiant sutaupyti laiko, nurodymai perduodami mobiliuoju telefonu.

Tam Rusijos pajėgoms net nereikėtų fiziškai būti Lietuvoje, tai galėtų daryti iš savo teritorijos. Amerikiečiai vėlgi turi sistemingai praktikuotis orientuotis vietovėje su žemėlapiais, o mes – neprarasti įgūdžių ir dar labiau juos gilinti. Kaip rodo ukrainiečių patirtis, konflikte tektų visiškai pamiršti mobiliuosius telefonus. Nereta praktika mūsų lauko pratybose, kuomet, nepavykus susisiekti radijo ryšio priemonėmis, siekiant sutaupyti laiko, nurodymai perduodami mobiliuoju telefonu.

Radijo disciplinos laikymasis (perduodamų žinučių „langai“, trumpumas, greitumas, dažnių keitimas, kodavimas, nuotolinis nuo personalo siųstuvų naudojimas) taip pat yra kertinis taktinio lygmens veiksnys, siekiant sumažinti aptikimo galimybę. Todėl net mažiausiose padalinių pratybose būtina tai prisiminti ir nuolat treniruoti šiuos įgūdžius, kad nesulauktume virš galvų artilerijos smūgių.

Lauko štabai savo infrastruktūroje skleidžia nemažą elektromagnetinę spinduliuotę, todėl, nors ir esant toli nuo manevrinių padalinių, tai gali būti aptinkama ir išnaudojama tikslioms artilerijos, oro ar SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų) atakoms. Amerikiečiai siūlo išskirstyti į operacijai būtinus ir nebūtinus sistemos/personalo elementus. Pastarieji gali veikti tolesniu atstumu, o esant išmėtymui, nepilotuojamiems orlaiviams bus sunkiau aptikti vadavietes, taip pat operacijos eigoje keletą kartų keisti dislokacijos vietas. Elektromagnetiniai skleidėjai taip pat turėtų būti atskirti nuo štabo „kūno“.

Pratybose reikia įprasti treniruotis su situacijomis, kuomet ryšys su vadovybe (štabu) gali išvis neegzistuoti arba būti dalinis, kuomet vadovavimo gali ir nebūti. Svarbu pasitikėti padaliniais ir leisti jiems aiškiai suprasti operacijos tikslą/us, o pratybose imituoti tiesioginio ryšio ir aukštesnio vadovavimo nebuvimą, kartais net „paromis“.

Svarbu kiekvienam kariui, ypač vadui, suprasti, kad tokie pajėgumai egzistuoja ir tai nėra vien „ryšininkų“ problema, todėl tai visuomet teks numatyti savo planuose, saugant savo ir kovos draugų gyvybes.

Disclaimeris– tikrai nesame EK specialistai, todėl jeigu suklydome, labai atsiprašome bei prašome pataisyti netikslumus, taip pat pasidalinti žiniomis.