Lietuvoje lankosi Vokietijos kariuomenės vadas
Bir­že­lio 25 die­ną Lie­tu­vo­je lan­ko­si nau­ja­sis Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las Eber­hard Zorn. Ge­ne­ro­las šių me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį pa­kei­tė Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės va­do par­ei­go­se iki tol tar­na­vu­sį ge­ne­ro­lą Vol­ker Wie­ker.

Vizito metu svečias susitiko su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku generolu majoru Vitalijumi Vaikšnoru. Susitikime generolai aptarė regiono saugumo situaciją, NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės Lietuvoje statusą, kiti su NATO priešakinėmis pajėgomis Lietuvoje susijusius klausimus. Gynybos štabe taip pat diskutuota Lietuvos ir Vokietijos dvišalio karinio bendradarbiavimo temomis, NATO gynybos planų rengimo klausimais, rašoma pranešime spaudai.

Vėliau gen. E. Zorn lankėsi Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur susitiko su NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės vadu pulkininku leitenantu Wolf Rüdiger Otto, laikinai einančiu Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vado pareigas pulkininku leitenantu Aurelijumi Motiejūnu, apžiūrėjo bataliono ginkluotę ir karinę techniką, susitiko su bataliono kovinėje grupėje tarnaujančiais Vokietijos kariais.

Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, siekiant stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą regione, Lietuvoje dislokuota prieš 2017 metų pradžioje. . Šiuo metu joje tarnauja – apie 1400 karių iš Belgijos, Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, taip pat Islandijos atstovas. Apie pusė vieneto karių ir vadovybė yra iš Vokietijos. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį ir kartu su brigados kariais dalyvauja karinio rengimo programoje.

Vokietija istoriškai reikšmingai prisidėjo prie trišalių Baltijos projektų (Baltijos valstybių taikos palaikymo bataliono (BALTBAT), Baltijos valstybių jūrų eskadrono (BALTRON), Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo centro (BALTNET) ir Baltijos gynybos koledžo Estijoje (BALTDEFCOL)) vystymo. Vokietijos gynybos ministerijos patarėjams padedant Lietuvos kariuomenės struktūros buvo pertvarkytos pagal NATO standartinius modelius, pradėta vystyti Lietuvos sąlygoms pritaikyta NATO kariuomenių praktikuojama logistikos sistema. Drezdeno Sausumos pajėgų mokykla reikšmingai prisidėjo prie kapitonų kursų Lietuvos karo akademijoje programos kūrimo. Nuo 1994 m. įvairias Bundesvero mokymo įstaigas baigė daugiau kaip 300 Lietuvos karių. Iš Vokietijos perteklinės ginkluotės atsargų buvo gauta įvairios karinės technikos, taip pat 2015 metais buvo atliktas vienas reikšmingiausių ginkluotės iš Vokietijos kariuomenės įsigijimo projektų – 155 mm savaeigių haubicų įsigijimas. 2016 m. rugpjūtį Krašto apsaugos ministerija ir Vokietijos kariuomenė pasirašė sutartį dėl 88 „Boxer“ šarvuočių pirkimo ir tai bus didžiausias pirkinys Lietuvos ginkluotųjų pajėgų istorijoje.