Lietuva prisidės prie Estijos, Latvijos ir Danijos kuriamos Šiaurės divizijos
Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Da­ni­jos gy­ny­bos mi­nis­trai tre­čia­die­nį per Briu­se­ly­je vyks­tan­tį NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą pa­si­ra­šė ke­ti­ni­mų me­mo­ran­du­mą, kad bū­tų įkur­ta Šiau­rės dau­gia­ša­lės di­vi­zi­jos va­da­vie­tė, o prie šio pro­jek­to taip pat pri­si­dės Lie­tu­va ir dvi ki­tos Al­jan­so na­rės.

Estijos gynybos ministerija nurodė, kad be pagrindinių iniciatorių dokumentą pasirašė Lietuvos, Kanados ir Didžiosios Britanijos gynybos ministrai.

„Tai natūrali raida stiprinant NATO atgrasymą ir gynybą“, – sakė Estijos gynybos ministras Juri Luikas.

„Per viršūnių susitikimą Velse (2014 metais) sąjungininkės nutarė įkurti NATO vadovavimo elementus, Varšuvoje (2016-aisiais) – atsiųsti sąjungininkų priešakinių pajėgų grupes į Baltijos šalis ir Lenkiją, o dabar galima kalbėti apie visavertį karinį štabą, kuris daugiausiai dėmesio skirtų Latvijai ir Estijai“, – pabrėžė jis.

Planuojama, kad Šiaurės divizijos ir jos pagalbinių elementų vadavietė turės apie 300 darbuotojų. Ji bus pavaldi NATO Šiaurės Rytų daugiašalio korpuso štabui, įsikūrusiam Lenkijos šiaurės vakarų uostamiestyje Ščecine.

Vadavietė pradės veikti rugsėjį ir per pirmąjį darbo pusmetį ji turėtų pasiekti pirminius operatyvinius pajėgumus. Galutinius pajėgumus planuoti operacijas štabas turėtų įgyti iki 2020 metų vidurio.

Štabo būstinės įsikurs Latvijoje ir Danijoje. Pastaroji bus parengta sparčiam persikėlimui.

Divizijos štabas bus atsakingas už operatyvinės padėties regione priežiūrą, jam pavaldžių brigadų vadovavimą, pratybų koordinavimą, planavimą ir sinchronizavimą, taip pat bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir kitais daliniais.

Taip pat bus siekiama, kad ilgainiui prie naujojo štabo darbo prisidėtų visos NATO narės, atsiuntusios savo pajėgų į Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojamus Aljanso priešakinius dalinius.

„Baltijos jūros regionas šiuo metu yra vienas pažeidžiamiausių NATO regionų, tad svarbu, kad Aljanso vadovavimo struktūra atitiktų realias grėsmes ir kad NATO prireikus galėtų vadovauti didelio masto kolektyvinės gynybos operacijoms“, – pabrėžė J. Luikas.