Lenkijos teritorinės gynybos ambicijos auga
Lap­kri­tį Len­ki­ja mi­nės ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­tį. Ša­lies gy­ven­to­jai sa­vo mei­lę tė­vy­nei reiš­kia įvai­riai. Štai tūks­tan­čiai jų šiuo me­tu da­ly­vau­ja ka­ri­niuo­se mo­ky­muo­se, kad pri­rei­kus ga­lė­tų pa­dė­ti ka­riš­kiams gin­ti vals­ty­bę nuo prieš­iš­kų įsib­ro­vė­lių.

Prie teritorinės gynybos pajėgų (Wojska Obrony Terytorialnej, WOT) jau prisidėjo daugiau kaip 12 tūkst. savanorių, taip pat per 2 tūkst. profesinės karo tarnybos narių. Vyriausybė viliasi, kad šiuos dalinius kasmet papildys po 10 tūkst. naujokų, ir iki 2021 metų pabaigos juos sudarys apie 50 tūkst. narių.

Suformuoti tokias pajėgas paskatino auganti Rusijos grėsmė ir noras ugdyti jaunų žmonių patriotizmą.

Teritorinės gynybos pajėgos yra panašios į JAV nacionalinę gvardiją. Jas sudaro karinį parengimą įgiję civiliai, kurie prisideda prie nacionalinio saugumo ir patriotinių vertybių stiprinimo. Kartu su kitomis priemonėmis šios pajėgos turėtų atgrasyti Rusiją nuo mėginimo Lenkijoje pakartoti scenarijų, išmėgintą Rytų Ukrainoje, kurios teritorijos buvo užimtos infiltruojant kovotojus.

Vien tik šiemet Gynybos ministerija planavo išleisti teritorinės gynybos pajėgoms 568 mln. zlotų (apie 132 mln. eurų) – beveik tiek pat, kiek ir kariniam laivynui.

NATO nepakanka

27 metų architektas iš Varšuvos Damianas Krasnodebskis prie teritorinės gynybos pajėgų prisidėjo pernai. Vyras sako, kad šių dalinių tikslas atgrasyti potencialius užpuolikus, ypač Rusiją. Nors Lenkija nuo 1999-ųjų yra NATO narė, Damiano nuomone, to nepakanka. Vyras aiškina, kad su partizanine jėga kautis visada yra sudėtingiau, tad jei Lenkijoje įsipliekstų konfliktas, tektų staigiai galvoti, kaip sutelkti resursus.

Dauguma lenkų mano, kad šiuo metu pagrindinę grėsmę nacionaliniam saugumui kelia Rusija. Ši kaimynė, 2014-aisiais aneksavusi Krymą, palei savo vakarines sienas telkia didžiules konvencines pajėgas. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, nuo to laiko beveik pusė Lenkijos gyventojų jaučia, kad šalies nepriklausomybė yra pavojuje.

24 metų Monika Pawlik, dirbanti savivaldybėje, buvo viena iš keturių moterų, kurios praėjusią žiemą dalyvavo kariniuose mokymuose. „Norėjau išbandyti ką nors nauja, ir visų pirma norėjau saugumo jausmo“, – tvirtina ji. Dabar mokėdama elgtis su ginklais ji jaučiasi užtikrinčiau.

Lenkai nėra vieninteliai regiono gyventojai, kuriems Maskva kelia nerimą. Baltijos šalys (Estija, Latvija ir Lietuva) pastaraisiais metais smarkiai didino savo gynybos biudžetus. Šios šalys yra vienos iš nedaugelio NATO sąjungininkių, kurios atitinka arba yra visai arti Aljanso tikslo – skirti krašto apsaugai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Suomija, ne NATO narė, besiribojanti su Rusija, planuoja padidinti savo kariuomenę iki 280 tūkst. karių. Šiais metais buvo skirti papildomi 55 mln. eurų siekiant pagerinti kariuomenės kovinius pajėgumus, įskaitant kariuomenės rezervo karius.

Vadas instruktuoja naujokus.

Mažiausiai 4 mėn.

Teritorinės gynybos pajėgos įkurtos 2017 metais. Jų sumanytojas tuometis gynybos ministras Antonis Macierewiczius teigia, kad suformuoti tokius dalinius paskatino auganti Rusijos grėsmė ir noras ugdyti jaunų žmonių patriotizmą.

Pasak A. Macierewicziaus, Lenkiją įkvėpė JAV, kuriose Nacionalinę gvardiją daugiausia sudaro civiliai. „Ne kartą šiuo klausimu konsultavomės su amerikiečiais pareigūnais“, – sako buvęs gynybos ministras viešajam transliuotojui „TVP Info“.

Numatyta, kad kiekviena iš 16 Lenkijos vaivadijų turėtų turėti maždaug po 3–3,5 tūkst. savanorių pajėgas. Pirmieji trys daliniai buvo dislokuoti šalies rytuose, kurie, kaip manoma, yra labiausiai pažeidžiami.

Iki šiol teritorinės gynybos pajėgos dalyvavo tik vienoje didelėje akcijoje. Nariai ieškojo miškuose nuo afrikinio kiaulių maro kritusių gyvūnų. Pastaraisiais metais šis šernų nešiojamas virusas plito Rytų Europoje ir kėlė siaubą kiaulių augintojams.

Bazinių karinių mokymų akimirka.

Savanoriai, kurie papildo gynybos pajėgas, per trejus metus turi praleisti mažiausiai keturis mėnesius mokymuose. Į juos įtrauktas ir 16 dienų trunkantis pagrindinis karinis kursas, per kurį išmokstama šaudyti, suteikti pirmąją pagalbą, susipažįstama su topografija. Savanoriai įgyja pagrindinį karinį parengimą ir privalo reguliariai tobulinti savo karinius įgūdžius. Jiems per mėnesį mokamas 300 zlotų (apie 70 eurų) atlyginimas.

44 metų vienos energetikos bendrovės vadybininkas Marcinas Wierzbickis sako, kad prisidėdamas prie šių pajėgų tęsia šeimos tradicijas, kurias įtvirtino Lenkiją gynę seneliai. Jis neketina dalyvauti mūšiuose, bet jei reikės, kitaip parems kariuomenę – saugos svarbius išteklius, kontrolės postus ir panašiai. „Lenkija yra saugesnė dabar ir tokia bus ateityje“, – pažymi vyras.

Lenkijoje taip pat veikia savanoriška šaulių sąjunga „Strzelec“ („Šaulys“). Jos pirmtakę XX amžiaus pradžioje įkūrė šalies nepriklausomybės architektas Jozefas Pilsudskis.