Lenkija prisidės prie Lietuvos kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų
Prie Lie­tu­vos ini­ci­juo­to Eu­ro­pos Są­jun­gos ki­ber­ne­ti­nių grei­to­jo rea­ga­vi­mo pa­jė­gų kū­ri­mo pro­jek­to ofi­cia­liai pri­si­dė­jo Len­ki­ja.

Ketinimų protokolą šeštadienį pasirašė Vilniuje viešintis Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Lenkijos prisijungimas prie ES kibernetinių pajėgumų vystymo projekto tik įrodo, kad Lietuvos pasiūlyta iniciatyva gali praktiškai apjungti pajėgas kovai su grėsmėmis kiebererdvėje ir sustiprinti kolektyvinę gynybą šioje dimensijoje“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Tokį ketinimų protokolą šių metų birželį Liuksemburge jau yra pasirašiusios Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai, Rumunija ir Ispanija. Dar kelios šalys narės yra išreiškusios norą dėtis prie tarptautinių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo ateityje.

Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti kas pusmetį rotuojamas ES Kibernetines greito reagavimo komandas, jas sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai.

Planuojama, kad projekte dalyvaujančių ES šalių narių kibernetinio saugumo padaliniai reikšmingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia ir fiziniu būdu, įsijungtų į incidento likvidavimą bei tyrimą.

Pirmoji tokia ES Kibernetinė greito reagavimo komanda, sudaryta iš šalių narių kibernetinio saugumo padalinių vadovų, dalyvavo šių metų spalį Lietuvoje vykusiose kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas 2018“.

ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, aštuonios ES šalys narės – Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija – yra projekto dalyvės, dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija – yra stebėtojos.