Kodėl keitėsi rankinių granatų paviršius?
Ran­ki­nės gra­na­tos jau ne­bė­ra toks svar­bus gink­las, koks bu­vo anks­čiau. Ka­ry­ba tie­siog pa­si­kei­tė ir per gra­na­tos me­ti­mo at­stu­mą prieš­ai pri­ar­tė­ja ge­ro­kai re­čiau ir vi­sai ki­taip. Vis­gi, šiais lai­kais nau­do­ja­mos gra­na­tos daž­niau­siai tu­ri ly­gius kor­pu­sus, o se­no­sios tu­rė­jo gi­lius grio­ve­lius. Ko­dėl di­zai­nas pa­si­kei­tė? Kam tie grio­ve­liai iš ti­krų­jų bu­vo skir­ti?

Daugelis ankstyvųjų granatų neturėjo panašių griovelių, nes jos dažnai buvo improvizuotos – kariai jas gamindavosi patys iš turimų priemonių (maisto skardinių ir parako). Tačiau 1915 metais buvo išrasta pirmoji „saugi“ granata – britų išradėjo Williamo Millso bomba. Tikslas buvo labai paprastas – granata su aktyvuotu detonatoriumi turėjo būti numesta šalia priešo, o tada sprogti į šalis išmesdama didelius metalo fragmentus.

Rankinė granata turi būti pakankamai lengva, kad ją būtų galima nešiotis ir mesti. Taigi, joje nėra daug vietos sprogmenims. Pasikliauti vien sprogimo banga priešams neutralizuoti tiesiog nebuvo įmanoma. Tačiau sprogimo turėjo pakakti granatos korpusui į šalis išblaškyti ir taip nusinešti priešų gyvybes.

Vadinamoji Millso bomba taip pat turėjo gilius griovelius savo išlietame geležies korpuse. Jie turėjo sudaryti lūžio linijas, o dideli keturkampiai – skeveldras, kurios tarsi kulkos turėjo guldyti priešų pajėgas. Tokį pat dizainą vėliau 1918 metais turėjo ir amerikiečių Mk2 granata, tačiau po jos sekusios rankinės granatos jau buvo visiškai lygios – negi fragmentacija ir skeveldros nebebuvo reikalingos?

Ne visai taip. Dar bandant Millso išradimą pastebėta, kad gilūs grioveliai nepadeda korpusui sutrūkinėti į dalis – lūžio linijos išsidėstė visai atsitiktinai. Taip nutiko dėl to, kad lieta geležis visada yra gana trapi. Tokia trapi, kad nemaža granatos korpuso dalis tapdavo tiesiog geležies milteliais, kurie priešo sužeisti negalėjo. Aišku, bent trečdalis granatos visada tapdavo pavojingomis skeveldromis.

M67 turi griovelius, bet jie yra korpuso viduje

Tačiau ir britų, ir amerikiečių granatos išlaikė savo griovelius dėl visai kitos priežasties – jas buvo lengviau sugriebti ir mesti. Visgi, su Mk2 istorijos pabaiga atėjo galas ir grioveliams. M26, M33 ir M67 granatos turėjo lygų korpusą. Naujųjų granatų korpusai buvo gaminami iš dviejų dalių, todėl griovelius pavyko perkelti į vidų, kur jie iš tikrųjų padėjo korpuso fragmentacijai. Korpusą su lygia išorine dalimi tiesiog lengviau gaminti, o kariai jas mėtė ir taip neblogai dėl 200 gramais mažesnio svorio (lyginant iki šiol naudojamą M67 ir Mk2).