Kas sutrukdė „Geraldui R. Fordui“ vykti į aktyvią tarnybą?
„USS Ge­rald R. Ford“ yra pir­ma­sis per be­veik 40 me­tų nau­jai su­pro­jek­tuo­tas ame­ri­kie­čių lėk­tuv­ne­šis. Di­džiau­sias ir mo­der­niau­sias pa­sau­lio ka­ri­nis lai­vas. Vis tik jo ga­lu­ti­nis įtrau­ki­mas į ak­ty­vią tar­ny­bą ir to­liau strin­ga. Šį­kart lai­vą su­stab­dė pa­tir­tas rim­tas ge­di­mas va­rik­lių sky­riu­je, kai­nuo­sian­tis šim­tus mi­li­jo­nų do­le­rių.

Šiais metais laivas jau buvo patyręs rimtą gedimą variklių skyriuje dėl kurio jau teko nutraukti bandymus jūroje. Antrasis gedimas sustabdė ir taip smarkiai nuo suplanuoto grafiko atsiliekančius bandymus.

Kai gegužės 19 d. iš Norfolko karinės bazės pajudėjo ką tik pataisytas lėktuvnešis, įgulos planuose tesisuko mintys apie skubėjimą kibti į dar nepadarytus darbus, tačiau 100 tūkst. tonų sveriantis jūrų milžinas ėmė rodyti kaprizus. Visi keturi galingi varantieji sraigtai pradėjo elgtis ne taip kaip turėtu. Teko apsigręžus skubiai sugrįžti į bazę iš kurios ką tik išplaukė.

Po atliktos detalios apžiūros paaiškėjo, kad gedimas iš tiesų rimtas. Sulūžęs vienas iš lėktuvnešio varančiosios sistemos guolis suveikė lyg domino kaladėlė paleista kristi ant kitų greta sustatytų kaladėlių. Vienoje vietoje prasidėjęs sutrikimas pažeidė ir kitas guolių sistemas. Teks privalomai remontuoti ne tik centrinį skyrių, bet ir visus keturi sraigtus esančius toli nuo jo.

Pagal laivyno leidinio „Navy Times“ pateiktus duomenis, pirminis mechaninis gedimas įvyko ties vienu iš reaktorių. Reaktoriuje vykstanti branduolinė reakcija aušinama vandeniu, kuris veikiamas karščio pavirsta garais. Būtent garų įdarbinimas leidžia sukurti sukimą, kuris – panaudojamas visos sistemos varymui. Tačiau įvykęs guolio gedimas neleido garams tinkamai sukti 30 tonų svorio sraigtų taip pažeisdamas ir kitas judėjimo grandinės dalis.

Atlikus detalesnį tyrimą paaiškėjo, kad mechaninis gedimas įvyko ne dėl netinkamos priežiūros, o dėl detalės gamybos klaidos. Brokuota detalė ilgą laiką darė savo juodą darbą iki išvedė visą varančiąją sistemą iš tinkamo ritmo.

Pareiškus pretenzijas laivo statytojui, firmai „Huntington Ingals Industries“, pastaroji laivyną nukreipė į kitą firmą iš kurios pirko paslaugas. „General Electric Co“ yra viena žymiausių šios srities firmų, besispecializuojanti darbu su branduoliniais reaktoriais. Ji atsakinga ir už ankstesnių laivyno laivų varančiąsias sistemas. Būtent ši įmonė suprojektavo, pagamino, įrengė lėktuvnešio širdį ir įstatė tą nelaimingąjį guolį. Tačiau net ir pripažindami, kad tai gali būti jų detalės brokas, „General Electric“ atsisakė atlikti garantinį taisymą. Argumentuodami, kad jie tikrai pagamino minėtuosius guolius, bet dabar jie nebegamina jų minėtam laivui. Daugiau viešai komentuoti atsisakė, nes dalyvauja vykstančiame gedimo tyrime.

JAV laivyno vadovybė ėmėsi teisinių veiksmų, bet skubėdami užbaigti projektą, nusprendė patys sumokėti visą pataisymo kainą. Nelaukdami kol baigsis ilgai užsitęsiantis ginčas kas už ką yra atsakingas.

Tačiau net ir pripažindami, kad tai gali būti jų detalės brokas, „General Electric“ atsisakė atlikti garantinį taisymą.

Kol laivas stovės dokuose, buvo nuspręsta pabandyti sutaisyti bent dalį iš 11-os įrengtų, tačiau neveikiančių ginkluotės kėlimo liftų. Šie naujoviški, išskirtinai šiam laivui sukurti liftai, yra skirti iškelti amuniciją į viršutinį denį. Pirmieji naujos kartos liftai neturintys integruotos kėlimo linų sistemos ar judančių variklio dalių. Viską atlieką magnetinė jėga.

Teoriškai patikimesni, užtikrinantys 150 % greitesnį kėlimą ir turintys net 240% daugiau talpos lyginant su pirmtakais. Tik jie niekad neveikė. Tiksliau du iš jų buvo naudojami veikimo sutrikimų nustatymo bandymams, bet ne tiesioginiam naudojimui pagal paskirtį.

Taip prie 12,9 milijardų dolerių sąskaitos, už pirmąjį Ford klasės lėktuvnešio pastatymą prisidėjo dar 120 milijonų dolerių, kurie bus išleisti straipsnyje paminėtiems taisymo darbams. Sąskaita ir ji toliau didės, nes sisteminiai elektromagnetinės katapultos atnaujinimo darbai numatyti ateinantiems metams.

Dabar kuriamais atnaujinimais tikimasi išspręsti egzistuojančią problemą, kurią sukelia per didelė naujosios katapultos generuojama jėga paleidimo metu. Ji kur kas labiau nei derėtu žeidžia naikintuvų korpusus trumpindama orlaivių tarnavimo laiką.

2013 metais nuleistas į vandenį, 2017 metais priimtas į tarnybą, laivas vis dar neparengtas tikroms kovinėms misijoms. Vis dar neaišku kiek laiko prireiks išspręsti visoms kylančioms bėdoms, tačiau ši vertinga patirtis kaupiama. Panaudojama statant antrąjį šios klasės laivą, bet kiekvienas kainos padidėjimas, kiekvienas tarnybos atidėjimas, didina projektui tenkančią kritikos dozę. Ir ne tik dėl kainos.

Vienas iš aktyvių projekto kritikų yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas, JAV prezidentas, Donaldas Trumpas. Jau ne kartą raginęs atsisakyti naujoviškų, įmantrių bei vis dar neveikiančių sistemų naudojimo. Montuoti tai kas veikia. Greičiau didinti esamų lėktuvnešių skaičių nuo 10-ies iki 11-os ar daugiau. Tokiais apreiškimais didindamas spaudimą visiems dirbantiems ties ateities flagmanų projektu.