Kariuomenė nori laisviau tvarkytis savo kieme
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) ir Vy­riau­sy­bė pra­šo Sei­mo kuo sku­biau tai­sy­ti Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir Sta­ty­bos įsta­ty­mus, kad ple­čiant Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei rei­ka­lin­gą inf­ras­truk­tū­rą bū­tų su­pap­ras­tin­tos kraš­to ap­sau­gos tiks­lams skir­tų te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo, sta­ti­nių sta­ty­bos pro­ce­dū­ros bei su­trum­pin­ti plė­tros ter­mi­nai.

Teigiama, jog tik taip Lietuva galės tinkamai parengti kariuomenę, teikti paramą kaip priimanti šalis ir įgyvendinti sąjungininkų keliamus reikalavimus. Politikai tvirtina nematantys priežasčių tam prieštarauti.

Raimundas Karoblis: „To reikia, kad būtų paspartintas krašto apsaugos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas.“

Siūlo trumpinti terminus

Anot KAM, šiuo metu apie 60 proc. visų su infrastruktūros plėtra susijusių projektų įgyvendinama teritorijose, kurioms parengti ir taikomi detalieji planai, – Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos, Vytauto Didžiojo jėgerių, Gedimino štabo, Butigeidžio dragūnų ir Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalionuose, karinių oro pajėgų aviacijos bazėje ir karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje. Tačiau pagal dabartinį Teritorijų planavimo įstatymą, esamų detaliųjų planų keitimas ar koregavimas dėl numatomų statybų teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, trunka iki pusantrų metų.

Ilgos yra ir krašto apsaugos sistemai būtinų objektų statybos bei rekonstrukcijos procedūros. Kaip nurodoma dabartiniame Statybos įstatyme, ypatingojo statinio statyba gali trukti iki pusantrų metų, nesudėtingojo – iki pusės metų.

Todėl KAM ir Vyriausybė siūlo atsisakyti taikyti detaliojo plano sprendinius krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose teritorijose, taip pat – šių teritorijų planavimo viešinimo procedūrų. Prognozuojama, kad dėl to krašto apsaugos sistemos naudojamos infrastruktūros plėtros procesas sutrumpėtų iki pusantrų metų.

Be to, raginama atsisakyti krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybos, jo rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar griovimo leidimų, tokių statinių projektavimo viešinimo procedūrų, nesudėtingojo statinio ekspertizės. Dėl to ypatingojo statinio projekto rengimo procesas sutrumpėtų maždaug 50, neypatingojo – apie 90, o nesudėtingojo – apie 120 kalendorinių dienų.

Gyvybiškai būtina

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karbolis, pasiūlęs keisti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymus, pažymėjo, jog krašto apsaugos tikslams naudotina infrastruktūra šiuo metu negali būti plėtojama taip, kad būtų tinkamai vykdomas Lietuvos kariuomenės rengimas, priimančiosios šalies paramos teikimas ir įgyvendinami sąjungininkų keliami reikalavimai, nes teritorijų planavimo dokumentų – detaliųjų planų – sprendiniai neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikių, o jų rengimo, keitimo ir koregavimo procesai trunka pernelyg ilgai.

„Dabartinis infrastruktūros plėtros teisinis reglamentavimas užkerta kelią tinkamai vykdyti Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius ir Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Lietuvos kariuomenės infrastruktūros panaudojimo galimybių ribos buvo pasiektos dar 2016 metais. Todėl kyla būtinybė keisti minėtų įstatymų nuostatas, kad būtų paspartintas krašto apsaugos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas“, – kalbėjo jis.

Anot R. Karoblio, numačius KAM teisę inicijuoti savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimą, finansuoti savivaldybės lygmens bendrųjų ir vietovės lygmens bendrųjų planų rengimo išlaidas, būtų užtikrintas operatyvus savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimas, taip pat savivaldybės lygmens bendrųjų ir vietovės lygmens bendrųjų planų parengimas, o tai turėtų įtakos krašto apsaugos sistemai reikalingos infrastruktūros plėtros trukmei. Atsisakius nesudėtingojo statinio projektavimo ekspertizės, nebūtų atliekamas statinio projekto atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įvertinimas. Taip būtų supaprastintos krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo, statinių statybos procedūros ir kartu sutrumpėtų krašto apsaugos reikmėms skirtos infrastruktūros plėtros terminai. Mat Lietuva yra įsipareigojusi laiku užtikrinti mūsų šalyje dislokuojamų NATO pajėgų poreikius, įskaitant aprūpinimą reikiama infrastruktūra.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nauja infrastruktūra būtina rengiantis Rukloje priimti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, saugoti atsargas ir sąjungininkų ginkluotę bei karinę įrangą, pagerinti NATO oro policijos misijos sąlygas karinių oro pajėgų aviacijos bazėje. To reikia ir Krašto apsaugos sistemos plėtros programai įgyvendinti – poligonų infrastruktūrai, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos didesnio masto NATO pratyboms Lietuvoje.

Dėl šalies saugumo

Pakeitus Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymus sumažėtų savivaldybių įtaka koreguojant ar keičiant detaliuosius planus, taip pat – statant ir rekonstruojant pastatus teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams. KAM įgytų teisę inicijuoti savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimą ir finansuoti savivaldybės lygmens bendrųjų bei vietovės lygmens bendrųjų planų rengimo išlaidas.

Atsisakius merijų išduodamų leidimų statyti krašto apsaugos tikslams skirtus neypatinguosius ir nesudėtinguosius statinius, savivaldybių administracijos negalėtų dalyvauti tikrinant, ar statybos projektai atitinka savivaldybės specialiuosius planus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus.

Teigiama, jog Lietuvos kariuomenės infrastruktūros panaudojimo galimybių ribos buvo pasiektos dar 2016 metais.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog merijos tokiems KAM siūlymams neprieštarauja, nes savivaldybių interesai dėl to nenukentės. „Tai ribotos teritorijos. Galbūt ne visiems reikia žinoti, kas ten statoma. Todėl savivaldybės siūlė suteikti KAM daugiau galių tvarkytis tose teritorijose, nes svarbiausia – nacionaliniai, saugumo interesai“, – dėstė G. Vaičionis.

NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasakojo, kad tuo metu, kai ji vadovavo KAM, kariuomenei reikalingos infrastruktūros plėtra buvo nedidelė, todėl ir problemų nekildavo. Šiandien situacija kitokia. „Gyvenimas diktuoja savas sąlygas, savus pasiūlymus“, – pridūrė R. Juknevičienė.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas „Lietuvos žinioms“ sakė manantis, kad Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pataisų priėmimas parlamente neturėtų strigti. „Jos yra būtinos, jei norime vykdyti įsipareigojimus NATO partneriams ir stiprinti šalies gynybinį pajėgumą. Jau praėjusiais metais keitėme visą paketą įstatymų, leidžiančių mūsų kariuomenei lengviau plėtoti savo infrastruktūrą. Matyt, ne visi būtini teisės aktai tąkart buvo pakeisti, jei dabar vėl kilo problemų dėl projektų įgyvendinimo. Tačiau kliūčių keisti įstatymus tikrai nematau“, – tikino jis.