Karinės Rusijos laboratorijos: biologinio ir cheminio ginklų kūrimo užkulisiai
Prieš 2012 me­tais vy­ku­sius Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mus Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ne juo­kais iš­gąs­di­no Jung­ti­nių Vals­ti­jų ka­ry­bos eks­per­tus pa­slap­tin­gu pa­ža­du plė­to­ti nau­jų ti­pų gink­lus, idant Ru­si­ja bū­tų pa­jė­gi at­si­lai­ky­ti prieš Va­ka­rų tech­no­lo­gi­jas. 

Jis teigė, kad ateities kariuomenėms reikės ginklų, kurie bus „paremti naujais veikimo principais“, „genetiniais“ bei „psichofiziniais“, rašo „The Washington Post“.

Tačiau net Boriso Jelcino valdymo metais Rusija atsisakė suteikti prieigą prie svarbiausių arsenalų, įskaitant biologinės ginkluotės laboratorijas, priklausančias Rusijos kariuomenei.

„Tokios aukštųjų technologijų ginklų sistemos nenusileis branduoliniams ginklams, – Vladimiras Putinas tvirtino „Rosiskaja gazeta“, vyriausybės laikraštyje, publikuotoje esė. – Tačiau bus „priimtinesnės“ politinės ir karinės ideologijos prasme.“

Lieka neaišku, ką tiksliai omenyje turėjo Vladimiras Putinas ir kaip bet koks „genetinis“ ginklas gali būti suderinamas su tarptautinėmis sutartimis, draudžiančiomis cheminę ir biologinę ginkluotę. Tačiau aišku yra tai, kad vos pasigirdus tokioms prezidento kalboms per saugomas karines ir civilines laboratorijas nuvilnijo sujudimo bangos.

Nuo pat antrosios Vladimiro Putino kadencijos pradžios, daugiau nei 24 institutuose, buvusiuose Sovietų Sąjungos biologinio ir cheminio ginklo kūrimo įstaigos dalimi, prasidėjo įvairių statybų vajus. Tai iliustruoja įvairūs dokumentai bei palydovinės nuotraukos, kurias įvertino nepriklausomi tyrėjai. Tokia plėtra ypatingai akivaizdi slaptose Gynybos ministerijai priklausančiose laboratorijose, kurios jau kurį laiką kėlė Jungtinių Valstijų pareigūnų įtarimą dėl galimų ginkluotės sutarčių pažeidimų.

Rusijos pareigūnai tvirtina, kad vyriausybės kontroliuojamose laboratorijose tyrimai vykdomi tik gynybos sumetimais ir yra visiškai legalūs. Tačiau vis augant įvairių pareiškimų dėl Maskvos dalyvavimo nuodijant buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalių ir jo dukrą Didžiojoje Britanijoje skaičiui, Rusija atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Sergejus Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti „Novičok“ – mirtinomis, nervus paralyžiuojančiomis dujomis, kurias prieš daugelį metų sukūrė Sovietų Sąjungos mokslininkai.

„Esmingas klausimas yra kodėl jie tai daro“ – uždavė klausimą Raymondas Zilinskas, Jameso Martino masinio naikinimo ginklų neplatinimo studijų centro Monterėjaus Tarptautinių studijų institute ekspertas. Neseniai pasirodžiusioje knygoje „Biologinis saugumas Putino Rusijoje“ („Biosecurity in Putin‘s Russia“), Raymondas Zilinskas ir knygos bendraautoris Philippe‘as Maugeris analizuoja šimtus sutarčių bei kitų dokumentų, kuriuose užfiksuotas Rusijos intereso įvairių biocheminių ginklų – nuo genetiškai modifikuotų patogenų, iki nemirtinų cheminių ginklų, naudojamų minios valdymui – tyrimais augimas.

Knygoje atkreiptas dėmesys, kad nuo 2012 metų Rusija pradėjo dažniau mėtytis kaltinimais Jungtinėms Valstijoms – esą jos pačios kuria puolamuosius biologinius ginklus. Kremliaus remiamuose naujienų portaluose pasirodžiusiuose ir socialiniuose tinkluose platintuose pranešimuose Jungtinių Valstijų mokslininkams klijuota atsakomybė už zikos viruso protrūkį bei 2014 metais prasidėjusią ebolos epidemiją vakarų Afrikoje. Abiem atvejais Jungtinės Valstijos sugebėjo atsakyti į tokių „netikrų naujienų“ (fake news) proveržius.

Nors Rusija ir neigia kada nors gaminusi tokias dujas, tačiau suėmė sovietmečiu su ginklais dirbusį mokslininką, kaltindama jį valstybinių paslapčių atskleidimu, kai šis viešino detales apie „Novičok“ produkciją.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai į jokius klausimus apie tai žiniasklaidai neatsakinėjo, tačiau persiuntė kovo 13 dienos Vasilijaus Nebenzios, Rusijos ambasadorės Jungtinėse Tautose, pareiškimą. Jis neigė bet kokį Kremliaus dalyvavimą kovo 4-osios įvykiuose ir pareiškė, kad už dujų išpuolį atsakingos yra Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija. Kad jos, o ne Rusija, ir toliau vykdo nelegalius tyrimus bei kuria „naujas nuodingas substancijas“.

Raymondo Zilinsko ir Philippe‘o Maugerio tyrimas patvirtino ilgamečius JAV Valstybės departamento, pastaraisiais metais aršiai kritikavusio Rusiją dėl biologinių ir cheminių tyrimų skaidrumo trūkumo, įtarimus. Nuo tų pačių 2012 metų Valstybės departamentas parašė gausybę ataskaitų, kuriose Maskva kaltinama dėl to, kad nesutinka atverti savo karinių laboratorijų pašaliniams inspektoriams ir dėl nesugebėjimo pateikti įrodymų, jog sunaikino sovietines laboratorijas ir jose pagamintus ginklus.

Buvęs prezidento Baracko Obamos administracijos valstybės sekretoriaus padėjėjas tarptautinio saugumo ir ginkluotės klausimais Thomas Countrymanas teigė, kad dar iki Vladimiro Putino išrinkimo prezidentu 2012 metais JAV pareigūnai keldavę klausimą, ar Kremlius iš tiesų skaidriai likvidavo visas laboratorijas bei išteklius. Maskvai pradėjus vykdyti agresyvią užsienio politiką – bauginti kaimynines valstybes bei besąlygiškai remti Sirijos diktatorių, naudojantį nervus paralyžiuojančias medžiagas prieš savo valstybės gyventojus – oficialus nepasitikėjimas išaugo.

„Maskvos pozicija Sirijos cheminio ginklo panaudos atžvilgiu bei pastarojo pasitelkimas planuojant žmogžudystes kelia vis daugiau nerimo“, – tvirtino Thomas Countrymanas.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos Federacija tapo pačio pavojingiausio cheminio ir biologinio ginklo arsenalo istorijoje paveldėtoja.

Šaltojo karo metais Sovietų Sąjungos vadovybė leido milžiniškas sumas, vienuolikos skirtingų suginklintų patogenų versijų kūrimui – mikrobams, sukeliantiems juodligę, raupus ir marą, bei genetiniams eksperimentams su įvairiomis jų rūšimis. Buvo sukurtos naujos cheminių toksinų rūšys, tokios, kaip žymusis „Novičok“, kuris ir buvo panaudotas Anglijoje mėginant nužudyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją.

Už VX pavojingesnės ketvirtos kartos mirtinos nervus paralyžiuojančios dujos „Novičok“ jau tapo savotiška legenda. Nors Rusija ir neigia kada nors gaminusi tokias dujas, tačiau suėmė sovietmečiu su ginklais dirbusį mokslininką, kaltindama jį valstybinių paslapčių atskleidimu, kai šis laikraščiuose ir memuaruose paviešino detales apie „Novičok“.

Sovietinę cheminio bei biologinio ginklo kūrimo programą iš dalies motyvavo ginkluotės varžybos su Jungtinėmis Valstijomis. Šaltojo karo metu Vašingtonas išsaugojo nervus paralyžiuojančių dujų atsargas, o biologinį ginklą gamino iki 1969 metų, kai prezidentas Richardas M. Nixonas nusprendė nutraukti programą. Tuo tarpu Kremlius stūmėsi pirmyn, įsitikinęs, kad Pentagonas ir toliau slapta kuria biologinius ginklus. 1992 metais naujai išrinktas Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas Jungtinių Valstijų pareigūnams pripažino egzistuojant slaptą programą, bet pranešė, kad visi sovietiniai biologiniai ginklai bus sunaikinti.

Per trejus metus nuo Šaltojo karo pabaigos sovietinių masinio naikinimo ginklų likvidavimas bei apsauga bendram tikslui suvienijo rusus ir amerikiečius. Jungtinės Valstijos padėjo Rusijai statyti cheminių ginklų utilizatorius bei rėmė programas, kuriose mokslininkai, sovietmečiu dirbą su biologiniu ginklu, buvo poruojami su Vakarų kompanijomis, idant valstybei išgyvenant rimtas ekonomines permainas, šie turėtų darbą.

Toks Jungtinių Valstijų ir Rusijos bendradarbiavimas pradėjo blėsti valstybės prezidentu tapus Vladimirui Putinui, o visiškai sugriuvo, kai šis prezidentu buvo išrinktas trečią kartą 2012 metais. Tačiau net Boriso Jelcino valdymo metais Rusija atsisakė suteikti prieigą prie svarbiausių arsenalų, įskaitant biologinės ginkluotės laboratorijas, priklausančias Rusijos kariuomenei ir amžiams uždarytas pašaliniams lankytojams.

„Mums visuomet buvo smalsu, ar jie gėdijosi mus įsileisti dėl savo laboratorijų būklės, ar iš tikrųjų kažką slėpė,“ – sakė Laura Holgate, vyriausioji buvusio prezidento Baracko Obamos patarėja kovos su biologiniu, cheminiu ir branduoliniu terorizmu klausimais.

Laura Holgate spėjo, kad toks Rusijos atsainumas galėjo būti „paranojos dėl to, kad Jungtinės Valstijos gali kažką išsiaiškinti“ apie valstybės karinius pajėgumus atspindys. Ji taip pat teigė, kad laikui bėgant pasidarė aišku, jog Vladimiras Putinas kai kurias sovietines naudmenas tiesiog norėjo pasilaikyti spręsti specifinėms situacijoms. Viena iš tokių situacijų – Kremliaus oponentų likvidavimas naudojant metodus, leidžiančius Maskvai mėtyti pėdas neigiant savo atsakomybę. Kita – masių kontrolė: chemikalų naudojimas laikinai luošinant asmenis, dalyvaujančius įkaitų dramose ar kitokiuose masiniuose sujudimuose.

Su Rusijos programa susipažinę pareigūnai tvirtino, kad suintensyvėjusi veikla karinėse laboratorijose gali būti susijusi su įrankių, suteikiančių Vladimirui Putinui aibę galimybių tvarkytis su oponentais ir leidžiančių išvengti tarptautinių susitarimų pažeidimų, asortimento plėtra.

„Tai dera su jau kurį laiką matomu Rusijos elgesiu,“ – teigė Laura Holgate.

Palydoviniai įrodymai

Nepaisant paaiškinimo, tokia informacijos sankaupa stebina. Raymondo Zilinzko ir Philippe‘o Maugerio surinkta informacija susideda iš sutarčių, ataskaitų rusų kalba ir netgi palydovinių nuotraukų, iliustruojančių keturių Gynybos ministerijai priklausančių laboratorijų ir aibės vyriausybės kontroliuojamų civilinių laboratorijų plėtrą visoje valstybėje.

1979 metais kariniame Jekaterinburgo komplekse netyčia pasklido juodligės sporos, nužudžiusios 100 darbuotojų bei miestelio gyventojų. Šiandien tame pačiame komplekse regima dinamika – palydovinėse nuotraukose užfiksuota grupė naujai pastatytų didelių industrinių pastatų, esančių siena apsuptoje teritorijoje. Atnaujinimai regimi ir senesniuose pastatuose, kuriuose sovietmečiu buvo įrengti fabrikai. Juose buvo masiškai gaminamos juodligę sukeliančios sporos.

Mes pastebėjome gausybę aukšto lygio pareigūnų skatinimų plėtoti biotechnologijomis grįstus ginklus Rusijoje, neįvardinant konkrečiai kokius.

33-ąjame Šichanuose esančiame tyrimų bandymų institute, laikytame „uždarytu“ kariniu miesteliu prie Volgos kranto pietvakarių Rusijoje, įvairūs dokumentai atskleidžia vykusį išlaidų bumą specializuotai įrangai, tokiai, kaip džiovinimu šalčiu mašinos, kurios naudojamos mikrobų gamyboje, taip pat – teikiami siūlymai dėl aerodinaminių vamzdžių, naudojamų aerozolizuotų bakterijų ir virusų bandymams, bei įrengiamos izoliuotos užkemšamos saugyklos, kurios, kaip tvirtina tyrėjai, yra skirtos atviro lauko bandymams su sprogmenimis.

Aerodinaminiai vamzdžiai ir lauko bandymų įranga teisiškai gali būti naudojami kuriant apsaugas nuo biologinių ir cheminių atakų. Pentagonas taip pat naudojasi panašia įranga Merilende, Jutos valstijoje esančioje biologinės gynybos laboratorijoje. Tačiau Raymondas Zilinskas ir Philippe‘as Maugeris tvirtina, kad Rusijos ekspansija verčia itin atidžiai vertinti kiekvieną Rusijos lyderių užuominą dėl naujų ginklų rūšių, tame tarpe ir genetinių.

Po 2012 metais pasirodžiusios Vladimiro Putino esė, keli vyresnieji kariniai pareigūnai, įskaitant tuometinį gynybos ministrą Anatolijų Serdiukovą, viešai išreiškė palaikymą tokiam požiūriui į naujas ginklų rūšis ir pažadėjo juos konstruoti. Anatolijus Serdiukovas pabrėžtinai pažadėjo inkorporuoti genetinius tyrimus į Rusijos naujos kartos ginklų arsenalo kūrimą.

„Mes pastebėjome gausybę aukšto lygio pareigūnų skatinimų plėtoti biotechnologijomis grįstus ginklus Rusijoje, neįvardinant konkrečiai kokius,“ – rašo Raymondas Zilinskas ir Philippe‘sa Maugeris. Tokių teiginių neapibrėžtumas atveria daug durų bei ištrina bet kokius barjerus tarp konvencinių ir biologinių ginklų.