JAV planai parduoti karinės technikos dalių Taivanui piktina Kiniją
Ki­ni­ja an­tra­die­nį iš­reiš­kė „di­de­lį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą“ JAV pla­nais par­duo­ti ka­ri­nės tech­ni­kos da­lių siun­tą Tai­va­nui ir taip dar la­biau pa­di­di­no įtam­pą tarp abie­jų ga­lin­gų­jų vals­ty­bių.

Pagal 330 mln. dolerių (280,3 mln. eurų) vertės kontraktą JAV nusiųstų Taivanui standartinių atsarginių dalių keliems lėktuvams, įskaitant naikintuvą F-16 ir transporto lėktuvą C-130, sakoma pirmadienį paskelbtame Valstybės departamento pareiškime.

Kinija griežtai sukritikavo sandorį, pareiškė, kad juo „šiurkščiai pažeidžiami“ tarptautiniai įstatymai ir normos dėl užsienio santykių, ir deklaravo „didelį nepasitenkinimą bei griežtą nepritarimą“.

Nors Taivanas yra suvereni demokratinė valstybė, jis formaliai niekada neskelbė nepriklausomybės nuo žemyninės Kinijos. Pekinas savo ruožtu tebelaiko salą savo nepaklusnia provincija, kurią reikėtų susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kinija itin įtariai vertina Taivano santykius su JAV.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas eilinėje trumpoje spaudos konferencijoje sakė, kad Pekinas pareiškė oficialų protestą Jungtinėms Valstijoms.

„Raginame JAV... nedelsiant atšaukti šį ginklų pardavimo planą ir sustabdyti karinius kontaktus su Taivanu, kad nebūtų padaryta didžiulė žala JAV ir Kinijos santykiams, stabilumui abiejose (Taivano) sąsiaurio pusėse, taikai ir mūsų bendradarbiavimui kitose svarbiose srityse“, – sakė Geng Shuangas.

JAV Kongresas per 30 dienų gali paprieštarauti pardavimui, tačiau tai mažai tikėtina, nes Valstybės departamentas mano, kad Taivanas išlieka „politinio stabilumo, karinės pusiausvyros ir ekonominės pažangos regione svarbi jėga“.

Nuo 1979 metų Vašingtonas diplomatiškai pripažįsta ne Taivaną, o Kiniją, bet lieka svarbiausias neoficialus salos diplomatinis sąjungininkas ir pagrindinis ginklų tiekėjas.

Kinija padidino diplomatinį ir karinį spaudimą Taivanui, kai jame prieš dvejus metus į valdžią atėjo Pekino atžvilgiu skeptiška prezidentė Tsai Ing-wen. Spaudimas apėmė virtinę karinių pratybų netoli šios salos.

Taivanas antradienį sveikino JAV pranešimą ir sakė, kad tai padėtų jam stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

„Taivanui susiduriant su laipsniškai didėjančiomis grėsmėmis, JAV ginklų pardavimas... taip pat sustiprintų Taivano pasitikėjimą stiprinant savigyną, siekiant padėti palaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Taivano prezidentūra nurodė, kad salos vyriausybė toliau didins savo gynybos investicijas ir saugumo klausimais „palaikys artimą bendravimą ir bendradarbiavimą“ su JAV.

Pekiną papiktino pastarojo meto Vašingtono ir Taibėjaus santykių šiltėjimas, įskaitant JAV valstybės departamento pritarimą preliminariai licencijai parduoti Taivanui povandeninių laivų technologijas.

JAV neseniai paskelbė sankcijas Kinijos kariuomenės aprūpinimo organizacijai, taip išprovokuodamos griežtą Pekino protestą ir sprendimą aidėti planuotas kariškių derybas.

Pekinas ir Vašingtonas taip pat nesutaria dėl Kinijos politikos patraukti savo pusėn Taivano diplomatinius sąjungininkus.

Apie karinės technikos dalių pardavimą Taivanui buvo paskelbta tą pačią dieną, kai įsigaliojo naujausi JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai Kinijos importui.

Naujausi tarifai apima kiniško importo dalį už 200 mlrd. dolerių (169,9 mlrd. eurų). Po šio sprendimo muitai taikomi bendrai daugiau kaip 250 mlrd. dolerių (212,35 mlrd. eurų) vertės kiniškam importui – maždaug pusei Kinijos eksporto į JAV.