JAV: NATO užlopė Aljanso vienybės spragas
NA­TO pa­sie­kė su­si­ta­ri­mą dėl gy­ny­bos ry­šių su Eu­ro­pos Są­jun­ga, o ar­ti­mos Al­jan­so są­jun­gi­nin­kės JAV ir Tur­ki­ja ra­do „są­ly­čio taš­kų“ gin­če dėl Si­ri­jos, ket­vir­ta­die­nį par­eiš­kė JAV gy­ny­bos se­kre­to­rius Ja­me­sas Mat­ti­sas. 

Naujasis Europos Sąjungos gynybos susitarimas ir Turkijos operacija prieš JAV remiamus kurdų kovotojus Sirijoje sukėlė įtampą Aljanse, susiduriančiame dar ir su Rusijos bei Viduriniųjų Rytų keliamomis grėsmėmis.

NATO šalių gynybos ministrai vėlyvą trečiadienį su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini (Federika Mogerini) aptarė būgštavimus dėl veiklos dubliavimo, kurių kilo gruodį Briuseliui pritarus naujam ES gynybos susitarimui.

„Aiškiai suvokiama, jog ES dokumentuose turi būti įrašyta, kad bendroji gynyba yra NATO ir tik NATO misija“, – sakė JAV gynybos sekretorius spaudos konferencijoje Briuselyje.

Pasak J. Mattiso, F. Mogherini ir NATO, kuriai priklauso ir kai kurios ES šalys, diskusijos buvo „labai atviros“.

„Turime pakankamai griežtumo politinėse dalybose ir politinėse diskusijose, kad išliktų ES pastangos, pavyzdžiui, gerinti karinį mobilumą“, – teigė J. Mattisas.

Anot jo, ES gali „padidinti NATO bendrosios gynybos pajėgumus ir nuot o nesitraukia“.

Vadinamuoju ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) susitarimu siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse. Šio susitarimo pagrindu jau yra numatyti keli projektai.

Sekmadienį vienas aukšto rango pareigūnas iš J. Mattiso komandos teigė, jog Vašingtonas nerimauja, kad kai kurios iš tų siūlomų iniciatyvų gali „traukti iš NATO išteklius ar pajėgumus“.

„Sąlyčio taškai“

Minėto susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad ES „niekaip“ negali pakeisti Aljanso garantuojant Europos saugumą.

„Nebus visiškai jokios prasmės, jei NATO ir ES ims varžytis“, – antradienį žurnalistams sakė buvęs Norvegijos premjeras.

Tačiau Aljansą krečia ir potencialiai rimtesnis ginčas tarp Jungtinių Valstijų ir Turkijos. Ankara sausio 20-ąją pradėjo operaciją „ Alyvos šakelė“ prieš Liaudies apsaugos dalinių (YPG) kurdų kovotojus Afrino miesto regione Sirijos šiaurėje.

Ankara YPG laiko teroristine grupuote, susijusia su uždraustąja Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri jau tris dešimtmečius tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę. Tačiau YPG vis dar glaudžiai bendradarbiauja su Vašingtonu, aprūpinusiu kovotojus ginklais jų kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje.

„Vystome visiškai nuoširdų ir atvirą dialogą“, – sakė J. Mattisas, NATO susitikimo kuluaruose išvakarėse pasikalbėjęs su Turkijos gynybos ministru Nurettinu Canikli (Nuretinu Džanikliu).

„Manau, randame sąlyčio taškų“, – sakė JAV gynybos sekretorius per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

Trečiadienį per derybas spausdamas turkų kolegai ranką J. Mattisas nerodė jokių emocijų.

Jis paragino „iš naujo susikoncentruoti į ISIS (IS) sutriuškinimo kampaniją ir užkirsti kelią bet kokiai galimybei šiai teroristinei organizacijai atsikurti Sirijoje“, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Pentagono pranešime.

Realios grėsmės Turkijai

Vis dėlto J. Mattisas „pripažino, kad Turkijos nacionaliniam saugumui teroristinės organizacijos kelia realias grėsmes“, teigiama pranešime.

JAV gynybos sekretorius sakė, kad NATO sąjungininkės padarė pažangą siekdamos 2014-aisiais nustatyto tikslo per dešimtmetį padidinti gynybai skiriamas lėšas ir šioms reikmėms skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto, pasak jo, Aljanso dar laukia daug darbų.

Kiek daugiau nei prieš metus prisaikdintas JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) perspėjo NATO nares laikytis šio įsipareigojimo, o Aljanso pareigūnai tvirtino, kad artėjant liepą vyksiančiam viršūnių susitikimui šalys bus atidžiai stebimos.

„Mes judame teisinga kryptimi – visos NATO narės turi planų nacionaliniu lygiu, susijusių su išlaidų gynybai didinimu“, – sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje Briuselyje po dvi dienas trukusio NATO šalių gynybos ministrų susitikimo.

„2014-aisiais 2 proc. BVP gynybai skyrė trys NATO narės. Šįmet planuojame, kad iškeltą tikslą pasieks aštuonios valstybės, o iki 2024 metų 2 proc. BVP tam (karinėms išlaidoms) skirs 15 valstybių narių“, – sakė jis

Trečiadienį NATO šalių gynybos ministrai sutarė modernizuoti Aljanso valdymo struktūrą ir įkurti Atlanto vadavietę, kuri saugotų jūros kelius tarp Europos ir Šiaurės Amerikos.

Taip pat buvo nuspręsta įkurti naują užnugario vadavietę, kad pagerintų karių judėjimą Europoje ir padidintų karių greitojo reagavimo pajėgumus. Be to, Belgijos Monso mieste atsiras naujas operacijų centras, kuris rūpinsis kova su kibernetinėmis atakomis.

D. Trumpo administracija taip pat paprašė visų NATO narių plėsti savo karinius pajėgumus ir daugiau prisidėti prie karinių pratybų.

Ketvirtadienį Aljanso gynybos ministrai sutarė pradėti planuoti ilgalaikę NATO misiją, per kurią bus apmokomos Irako pajėgos. Be kita ko, planuojama įkurti kelias pareigūnų akademijas, kurių veikla turėtų atgrasyti ekstremistines grupuotes.