JAV kuria naujos kartos sausumos minas, kurios nežudys civilių, bet turės reikšmingą trūkumą
Sau­su­mos mi­nos yra la­bai efek­ty­vus gink­las, ga­lin­tis prieš­ą užk­lup­ti ne­pa­si­ruo­šu­sį. Ta­čiau jos tu­ri vie­ną di­džiu­lį trū­ku­mą – joms ne­svar­bu, kas jas už­mi­na. Sau­su­mos mi­nos ga­li ke­lis mė­ne­sius ar me­tus iš­lik­ti ak­ty­vios, to­dėl yra pa­vo­jin­gos ir pa­si­bai­gus gink­luo­tam konf­lik­tui. Ta­čiau da­bar JAV ku­ria nau­jos kar­tos mi­nas, ku­rios ci­vi­lių žu­dy­ti ne­tu­rė­tų.

Žinoma, pats efektyviausias būdas išsaugoti civilių gyvybes būtų minas po konflikto surinkti. Tai ir yra numatoma, tačiau ne visada įmanoma padaryti laiku. Minos yra slepiamos, todėl tikimybė, kad po konflikto visos jos bus saugiai pašalintos, yra nedidelė.

Sausumos mina įprastai yra nedidelis sprogmuo, detonuojamas nuspaudus spaudimui jautrų jungiklį. Prieštankinėms minoms reikia daugiau spaudimo, o štai prieš pėstininkus nukreiptos minos gali būti aktyvuotos įprastu žmogaus svoriu. Kadangi minos yra tokios pavojingos civiliams, jos tapo tarptautinių susitarimų objektu. Otavos susitarimas uždraudė sausumos minas, jį pasirašė 164 valstybės, tačiau šiame sąraše JAV nėra.

JAV savo pasirinkimą išlaikyti sausumos minų arsenalą argumentuoja šio ginklo efektyvumu. Minos nėra skirtos sunaikinti priešui, tačiau jos gali gerokai sulėtinti jo skverbimąsi. Tai itin praverstų tokiose teritorijose kaip pasienis su Šiaurės Korėja – minų laukai bent kuriam laikui pristabdytų ataką ir suteiktų galimybę pasiruošti gynybai.

Tačiau dabar JAV kuria minas, kurios civilių nežudys. Tai – į tinklą sujungtos išmaniosios minos su nuotolinio valdymo galimybe. Į minų lauką patekus žmogui ar transporto priemonei jį prižiūrintis karys būtų iš karto informuojamas. Tuomet jis galėtų patikrinti minų lauką ir įsitikinti, kas jame yra – civiliai ar visgi priešo pajėgų atstovai. Pagal tai būtų priimtas sprendimas detonuoti sprogmenis ar ne.

Žmogaus buvimas netoliese, beje, nėra tokia didelė problema. Minų laukų ir taip nėra prasmės palikti be priežiūros – juk reikia žinoti, kurioje vietoje yra priešas. Šią funkciją galima patikėti ir kameroms. Tačiau kažin ar toks sprendimas būtų visiškai efektyvus – juk nemažai civilių žūva ar yra sunkiai sužalojami jau pasibaigus konfliktui.

Kita vertus, tokie išmanūs minų laukai turėtų ir kitą privalumą. Priešo pajėgoms būtų galima leisti įsiskverbti giliau, jos galėtų pasiekti ir minų lauko vidurį, o tuomet sprogmenys būtų detonuojami sukeliant maksimaliai daug žalos. Tai pagerintų minų efektyvumą ir jų panaudojimo strategiją. Šiuo metu tokie sprendimai vis dar yra bandomi, tačiau pati technologija yra gana paprasta, todėl tikėtina, kad ateityje ji tikrai bus pritaikyta.