JAV ketina paskelbti apie pasitraukimą iš INF sutarties
Eu­ro­pos Są­jun­gos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai penk­ta­die­nį reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl bran­duo­li­nių gink­lų pla­ti­ni­mo, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ren­gian­tis pa­si­trauk­ti iš svar­bios Šal­to­jo ka­ro lai­kų su­tar­ties, ku­rią, kaip tei­gia Va­šing­to­nas, pa­žei­di­nė­ja Ru­si­ja.

Jungtinių Valstijų vadovo Donaldo Trumpo administracija vėliau penktadienį turi paskelbti, kad pasitraukia iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, kurią 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

Sutartimi buvo uždrausta ištisa ginkluotės klasė: nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios ir balistinės raketos, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini paragino abi šalis laikytis sutarties.

„Tikrai nenorime pamatyti, kaip mūsų žemynas vėl tampa kovos lauku ar vieta, kur kitos supergalios konfrontuoja tarpusavyje. Tai priklauso tolimai istorijai“, – Rumunijoje žurnalistams sakė F. Mogherini.

„Svarbu, kad nusiginklavimo ir tarptautinės ginklų kontrolės architektūra būtų sugrąžinta į tarptautinę darbotvarkę, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. – Be INF sutarties bus mažiau saugumo, bet mums reikia atsižvelgti į tai, kad INF sutartį pažeidė Rusija.“

Pentagonas su NATO sąjungininkais pasidalijo informacija, rodančia, kad Rusija savo nauja raketų sistema 9M729 pažeidžia sutartį. Pentagonas mano, kad šios nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos galėtų suteikti Maskvai galimybę smogti Europai staigų branduolinį smūgį.

Maskva tvirtina, kad šios raketos nuskrieja mažiau nei 500 kilometrų.

Spalio mėnesį D. Trumpas perspėjo, kad JAV dėl įtariamų Rusijos pažeidimų pasitrauks iš sutarties. Pasak Vašingtono, jei Maskva nepradės vėl laikytis INF sutarties, jis vasario 2 dieną pradės pusmetį truksiantį pasitraukimo iš pakto procesą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas yra sakęs, jog Rusija iki praėjusios savaitės pabaigos derybose su sąjungininkių ambasadoriais neparodė jokių ženklų, kad nori vėl laikytis sutarties.

„Bijoma pamatyti platinimą, pamatyti, kaip plėtojami branduoliniai ginklai, kurie... yra pavojingi visai Europos teritorijai“, – sakė Belgijos diplomatijos vadovas Didier Reyndersas.

„Tikiuosi, kad mūsų kolegos amerikiečiai, taip pat ir ne pagal šią sutartį, toliau dirbs dėl šio dialogo su Rusija, – sakė jis. – Ne išėjimu iš šios daugiašalės struktūros mums pavyks daryti didesnį spaudimą ar pasiekti didesnį efektyvumą kovoje su platinimu“, – pabrėžė jis.

Europiečiai labai nori išvengti 9-ojo dešimtmečio raketų krizės pasikartojimo. NATO sąjungininkės 1983 metais nusprendė dislokuoti Europoje JAV sparnuotąsias raketas ir balistines „Pershing 2“, kai įstrigo derybos su Maskva dėl jos raketų SS-20 dislokavimo Rytų Europoje.

„Ne tik su nerimu, bet ir su apgailestavimu vertinu tai, kad INF sutartis priklausys praeičiai, – sakė Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. – Galima per penkerius metus susiderėti dėl laisvos prekybos susitarimo, bet nusiginklavimo deryboms reikia ištisų derybininkų kartų. Kartais derybos trunka 40 metų.“

Baltijos šalių ministrai daugiausia rėmė JAV žingsnį ir kaltino Rusiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad tokios sutarties praradimas visuomet reiškia „mažiau stabilumo, daugiau netikrumo“.

„Tai neabejotinai blogai. Bet aš sakau: koks pasirinkimas, koks receptas pasakyti, kad šalys privalo laikytis susitarimų, kuriuos sudaro?“ – pabrėžė jis.

Tačiau olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas sakė, kad Rusija vis dar turi laiko grįžti prie sutarties laikymosi.

„Rusija gali pademonstruoti, ar jie vis dar nori vykdyti sąlygas. Yra šešių mėnesių... periodas, tad dar yra laiko įvykdyti sąlygas ir į tai turėtume dėti viltis“, – sakė S. Blokas.