JAV karinės pajėgos pradeda pratybas NATO rytiniame flange
Apie 18 tūkst. ka­rių iš 19 vals­ty­bių, dau­giau­sia NA­TO na­rių, Len­ki­jo­je ir Bal­ti­jos ša­ly­se sek­ma­die­nį pra­dė­jo kas­me­ti­nes JAV va­do­vau­ja­mas pra­ty­bas, sie­kiant di­din­ti ko­vi­nę par­eng­tį Al­jan­so ry­ti­nia­me flan­ge, ku­riam ten­ka su­si­dur­ti su vis ka­te­go­riš­kes­ne Ru­si­jos po­li­ti­ka.

Aštuntą kartą vykstančios pratybos „Saber Strike“ („Kardo kirtis“), kurios tęsis iki birželio 15-osios, prasidėjo netrukus po to, kai pasklido žinia, jog Lenkija svarsto pasiūlymą dėl nuolatinio JAV karių dislokavimo šalyje.

Šią savaitę buvo paviešintas Lenkijos gynybos ministerijos „informacinis dokumentas“, iš kurio matyti, kad Varšuva galėtų padengti dalį JAV tankų divizijos dislokavimo Lenkijoje išlaidų ir tam skirtų 1,5–2 mlrd. JAV dolerių (1,3–1,7 mlrd. eurų).

Maskva nedelsdama sukritikavo šį pasiūlymą. Kremlius pareiškė, kad tokių pajėgų dislokavimas „saugumui ir stabilumui žemyne neduos jokios naudos“.

Jungtinės Valstijos savo karines pajėgas NATO rytiniame flange, visų pirma Lenkijoje, didina nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Jungtinės Valstijos vadovauja daugiašalei NATO kovinei grupei Lenkijoje. Vokietija, Didžioji Britanija ir Kanada vadovauja trims kitoms kovinėms grupėms, kurios dislokuotos šalia esančiose Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

„Per „Saber Strike“ (NATO batalionai) bus konkrečiai išbandomi. Šios pratybos parodo, kad Aljanso nariai yra įsipareigoję vieni kitiems“, – per sekmadienį Vilniuje surengtą pratybų atidarymo ceremoniją pareiškė JAV brigados generolas Richardas Coffmanas (Ričardas Kofmanas).

„(Pratybos pademonstruoja) padidintą sausumos ir oro pajėgų lankstumą greitai reaguojant į krizę. Tai leidžia reikiamose vietose suburti tinkamas pajėgas“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog „mes esame visiškai pajėgūs vykdyti jungtines ir bendras operacijas“.

Ryšių stiprinimas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį Varšuvoje pareiškė tikįs, kad liepos mėnesį Briuselyje įvyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime lyderiai „priims sprendimų“ dėl Europoje esančių pajėgų, visų pirma nuo 2016 metų dislokuojamų keturių kovinių grupių „pastiprinimo, parengties ir karinio mobilumo“.

2017 metų gegužę JAV kariuomenė Lenkijoje įrengę naują Europos štabą, iš kurio galėtų vadovauti maždaug 6 tūkst. savo karių, dislokuotų NATO šalyse, ir regione vykdomoms Pentagono operacijoms.

Tąkart Europoje dislokuotų JAV karių skaičius buvo vienas didžiausių nuo Šaltojo karo laikų. Šios priemonės buvo imtasi siekiant nuraminti NATO rytinius sąjungininkus, kuriuos išgąsdino netoli jų sienų Rusijos dažnai rengiamos pratybos ir Krymo aneksija.

Tuo tarpu kovo mėnesį Lenkija pasirašė 4,75 mlrd. JAV dolerių (3,8 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl JAV pagamintų oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo – didžiausio Lenkijos istorijoje ginklų pirkimo sandorio, kuriuo Varšuva dar labiau sustiprino gynybos santykius su Vašingtonu.

Rusija pasiskundė dėl galimo „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje ir Rumunijoje, nes, pasak jos, tuo būtų pažeista 1987 metų ginklavimosi kontrolės sutartis.

Tuo tarpu Lietuva Rusiją vasarį apkaltino tuo, kad ši branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“ Karaliaučiaus srityje dislokavo nuolatiniam buvimui.