Įsigyti ginklą nebus paprasta
Ir Lie­tu­vo­je jau ne­tru­kus nu­si­pirk­ti gink­lą ga­li bū­ti su­nkiau nei da­bar – griež­tin­ti jų įsi­gi­ji­mo ir nau­do­ji­mo kon­tro­lę nu­spręs­ta at­siž­vel­gus į Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) di­rek­ty­vą, nu­ma­tan­čią su­ma­žin­ti ga­li­my­bę te­ro­ris­tams tei­sė­tai įsi­gy­ti ir nau­do­ti šau­na­muo­sius gink­lus.

Seime registruotos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, numatančios kur kas griežtesnę jų įsigijimo ir naudojimo kontrolę. Tačiau politikai teigia, kad Lietuvai kur kas svarbesnė ne terorizmo prevencija, o pačios valstybės saugumas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai žada itin atidžiai išanalizuoti siūlomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas.

Vytautas Bakas: „Tiek komitete, tiek Seime atidžiai ir atsargiai vertinsime visus pasiūlymus griežtinti ginklų ir šaudmenų kontrolę. Juk poreikio tai daryti lyg ir nėra.“

Daugiau draudimų

Prieš metus Europos Taryba priėmė ES direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, kuria numatoma šią kontrolę griežtinti. Direktyvos nuostatas Policijos departamentas bei Vyriausybė siūlo Seimui perkelti ir į nacionalinę teisę.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, siūloma uždrausti turėti civiliams pusiau automatinius ginklus, kurie būtų priskiriami A kategorijai. Civilinėje apyvartoje neturėtų likti ir A kategorijai priskiriamų, t. y. civiliams draudžiamų turėti šios kategorijos ginklų, perdirbtų į imitacinius, signalinius ar dujinius. Civiliams gyventojams neturėtų būti prieinami ir ginklai su didelės talpos dėtuvėmis šoviniams. Tai taikoma trumpiesiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, iš kurių galima iššauti daugiau kaip 20 šovinių, ir ilgiesiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, iš kurių galima iššauti daugiau kaip 10 šovinių. „Tačiau numatomos ir išimtys. Tokius ginklus galės turėti Šaulių sąjungos nariai, savanoriai, sportininkai“, – teigė A. Čiupala.

Pasak jo, siūloma, kad policijos leidimų reikėtų asmenims, kurie nori turėti signalinius ir visiškai netinkamus naudoti ginklus. Jie taip pat būtų priskirti C kategorijai bei nustatyta, kad juos gali įsigyti ir turėti asmenys, sulaukę 21 metų. Dabar tokie reikalavimai nekeliami, todėl numatoma siūlyti taikyti pereinamąjį laikotarpį, kad tokius ginklus turintys žmonės suspėtų gauti leidimus juos laikyti. Taip pat norima įpareigoti ginklų gamintojus, kad būtų žymimi ne tik patys ginklai, bet ir kiekviena pagaminto ginklo pagrindinė dalis, nes tai pagerintų šaunamųjų ginklų atsekamumą.

Saugumas – pirmiausia

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad Lietuva, priimdama ar keisdama savo teisės aktus, turi atsižvelgti į ES dokumentus. Tačiau jis teigė nesąs įsitikinęs, kad turime aklai vykdyti ES direktyvas ir neatsižvelgti į esamą geopolitinę situaciją. „Europoje labai susirūpinta saugumu – jau kalbama apie gynybos fondo kūrimą, atsiranda įvairių kitokių iniciatyvų. Į ES darbotvarkę jau įtraukiami ir gynybos politikos klausimai. Baltijos šalių bei Lenkijos geopolitinė padėtis yra kiek kitokia nei Vakarų valstybių“, – tvirtino V. Bakas.

Pasak Seimo NSGK pirmininko, Prancūzijai, Vokietijai ar Portugalijai labiau rūpi apsisaugoti nuo galimo terorizmo, o Baltijos šalims, Lenkijai labiau aktualūs kiti klausimai, nes jos gyvena prie „ugnikalnio“, kuris neaišku kada gali atsiverti. Prie sienos su šiomis valstybėmis kaupiama ginkluotė, vykdoma agresyvi karinga propaganda. Todėl visuomenės atsparumas šiems veiksniams, anot V. Bako, turi būti didesnis nei kitų šalių.

„Tiek komitete, tiek Seime atidžiai ir atsargiai vertinsime visus pasiūlymus griežtinti ginklų ir šaudmenų kontrolę. Mat poreikio tai daryti lyg ir nėra, bent jau mes nematome. Apie tai net nebuvo jokių diskusijų“, – aiškino parlamentaras. Jis pažymėjo, kad Lietuvai nebūtina priimti visų ES direktyvos nuostatų – dėl kai kurių išlygų esą dar gal galima derėtis su Europos Komisija, ir tai nebūtų didelė problema.

NSGK pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė taip pat teigė esanti įsitikinusi, kad griežtinant ginklų ir šaudmenų kontrolę turėtų būti atsižvelgiama į mūsų krašto specifiką. „Manau, Šaulių sąjungai, prisidedančiai prie šalies saugumo užtikrinimo, savanoriams turėtų būti sudarytos kiek kitokios sąlygos, nei numatoma ES direktyvoje. Seime vargais negalais pavyko pasiekti, kad jie turėtų palankesnes sąlygas laikyti ginklus. Taigi ši nuostata, manau, turėtų ir išlikti“, – svarstė R. Juknevičienė.

Reikia išlygų

Seimo NSGK nario Arvydo Anušausko teigimu, Policijos departamentas bei Vyriausybė, registruodami Seime siūlomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, oficialiai skelbia, kad taip viso labo įgyvendinama ES direktyva. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad svarstant šią direktyvą prieš jos priėmimą Seime buvo išsakyta pozicija, jog Lietuva nesutinka su tokiomis direktyvos nuostatomis.

Tokią pat poziciją Lietuvos atstovai turėjo išsakyti ir Europos Parlamente bei Europos Komisijai (EK). „Dabar matyti, kad mūsų suteiktas mandatas nebuvo vykdomas, nes direktyva priimama šalių susitarimo-konsensuso pagrindu. Akivaizdu, kad Lietuvos atstovai nevykdė savo pareigų“, – tvirtino A. Anušauskas ir dar kartą pabrėžė, kad parlamente nebuvo pritarta ginklų ir šaudmenų ribojimams, kuriuos siūlė Europos Komisija. Pasak Seimo nario, ne tik Lietuva nelinkusi pritarti prieš beveik metus Europos Tarybos priimtos ES direktyvos nuostatoms. Be mūsų valstybės, atskirą nuomonę turi ir Čekija, Suomija, Estija. Jos esą mano, kad šioje srityje tokių didelių apribojimų, kokius siūlė EK, neturėtų būti.

„Seime reikėtų labai rimtai ir išsamiai išanalizuoti siūlomas Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas. Būtina atsižvelgti ir į mūsų šalies saugumą. ES direktyvos nuostatų perkėlimas neturėtų būti galimas be kai kurių išlygų“, – tvirtino A. Anušauskas.