Į Vokietijos kariuomenę veržiasi nepilnamečiai
Bun­des­ve­ras pri­ima vis dau­giau aš­tuo­nio­li­kos ne­su­lau­ku­sių as­me­nų. Šį fak­tą pri­pa­žįs­ta ir Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja. Kri­ti­kai sa­vo ruo­žtu kal­ti­na val­džią veid­mai­niš­ku­mu, mat ši ofi­cia­liai prieš­ina­si tam, kad vai­kai tap­tų ka­riais.

Gynybos ministerija, reaguodama į Vokietijos kairiųjų partijos (Die Linke) oficialų prašymą suteikti daugiau informacijos, nurodė, kad pernai į kariuomenę užsirašė 2128 savanoriai, kurie neturėjo 18 metų. Tarp jų buvo 448 merginos (aštuonis kartus daugiau negu 2011 metais). Baigiantis šešių mėnesių bandomajam laikotarpiui devyniasdešimt minėtų jaunuolių dar nebuvo sulaukę pilnametystės.

Kairiųjų partijos narė Evrim Sommer pasmerkė šią tendenciją. „Gynybos ministrė Ursula von der Leyen akivaizdžiai neturi sąžinės, nes kariuomenėje tarnauja vis daugiau nepilnamečių, – piktinosi ji. – Jaunuoliai neturėtų būti naudojami kaip patrankų mėsa. Be to, kol Vokietija ima nepilnamečius į kariuomenę, ji negali kritikuoti kitų šalių, kurios daro tą patį.“

Pernai į kariuomenę užsirašė 2128 savanoriai, kurie neturėjo 18 metų.

Gynybos ministerija pabrėžė, kad visi nepilnamečiai savanoriai turi galimybę bet kuriuo metu per pirmus šešis bandomuosius mėnesius pasitraukti iš tarnybos nenurodydami jokios priežasties.

10 tūkst. savanorių

Aštuoniolikos neturinčių asmenų bundesvere sparčiai daugėja nuo 2011-ųjų, kai Vokietija panaikino privalomąją karinę tarnybą. Tais metais jų buvo 689 – vadinasi, triskart mažiau negu dabar. Šalis akivaizdžiai tęsia perėjimą prie savanorių kariuomenės. Tiesa, prieš kelerius metus jau ėmė sklisti kalbos, kad dėl karių trūkumo ir grėsmės saugumui šauktinių kariuomenę derėtų grąžinti.

Kaip atskleidė lapkritį paskelbti duomenys, per pirmus aštuonis 2017 metų mėnesius į kariuomenę užsirašė daugiau kaip 10 tūkst. savanorių – 15 proc. mažiau negu tą patį laikotarpį 2016-aisiais. Be to, daugiau kaip ketvirtadalis naujokų nutraukė tarnybą nesibaigus šešių mėnesių bandomajam terminui.

Pernai bundesverui kur kas geriau sekėsi rinkti vadinamuosius kontraktininkus. Per pirmus aštuonis mėnesius minimalią dvejų metų karo tarnybos sutartį pasirašė 33 400 asmenų.

Nori pritraukti jaunų žmonių

Tarptautinės vaikų teisių organizacijos „Terre des Hommes“ atstovui Wolfui-Christianui Rammui pasirodžiusi statistika sukėlė nerimą. „Žinoma, bundesveras ieško naujų stažuotojų ir personalo. Tačiau mes nepritariame, kad į kariuomenę būtų priimami ir apmokomi 17 metų jaunuoliai. Juk jie – nepilnamečiai, todėl neturi būti armijoje“, – aiškino W.-Ch. Rammas.

Jungtinės Tautos (JT) jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl to, kad Vokietijos ginkluotosiose pajėgose tarnauja jaunesni nei 18 metų žmonės. Jie eina į kariuomenę turėdami tėvų leidimą. Per mokymus nepilnamečiams neleidžiama naudotis ginklais. Be kita ko, šie jaunuoliai negali būti siunčiami į užsienio misijas. Tai atitinka Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose.

Kariai krauna į traukinį kovos mašinas.

2014 metų ataskaitoje JT pareigūnai pažymėjo, kad kai kurios Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reklaminės kampanijos yra nutaikytos būtent į nepilnamečius. Mat kariuomenės atstovai lankosi mokyklose, bendrauja su mokiniais ir organizuoja užsiėmimus. Ekspertai ragino Vokietiją tai keisti.

Pasak W.-Ch. Rammo, bundesveras daro viską, kad pritrauktų jaunų žmonių: per „YouTube“ skelbia įvairius vaizdo įrašus, pasakoja, kaip smagu tarnauti kariuomenėje, lygina tai su nuotykiais, žaidimu. „Tačiau jis slepia faktą, jog karo tarnyba yra pavojinga ir gali būti mirtina“, – pabrėžė „Terre des Hommes“ atstovas.

„Lygiai 18“ principas

Nevyriausybinės organizacijos, prieštaraujančios tam, kad vaikai taptų kariais, siekia įtvirtinti „Lygiai 18“ (Straight 18) principą. Jis draudžia priimti į kariuomenę asmenis, neturinčius aštuoniolikos. Kaip tvirtina nevyriausybinės organizacijos „Child Soldiers International“ atstovai, šio principo laikosi daugelis pasaulio valstybių. Tačiau Vokietija vis dar leidžia užsirašyti į tarnybą jaunesniems asmenims.

W.-Ch. Rammas įvardijo dar kelias šalis, kurios nukrypsta nuo šio principo. Tai – Šiaurės Korėja, Rusija, Saudo Arabija, Iranas. Pavyzdžiui, pastarojoje valstybėje privalomą karinę tarnybą jaunuoliai gali atlikti sulaukę šešiolikos. Ji trunka iki dvejų metų. Tuo metu Šiaurės Korėjoje tarnyba gali siekti dešimtmetį, o į kariuomenę šaukiami septyniolikos sulaukę piliečiai.

Tiesa, ekspertas nepaminėjo Dominikos Respublikos. Šioje Karibų jūros valstybėje karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau jaunuoliai gali stoti į kariuomenę penkiolikos. Kaip rašo Ericas Paulas Roorda savo knygoje „Historical Dictionary of the Dominican Republic“, kariuomenė yra labai svarbus darbdavys nepasiturintiems šalies gyventojams.