Ginant draugus: vieneri metai Lietuvoje
„Bū­da­mi čia jau­tė­me, kad gi­na­me ne są­jun­gi­nin­kus, bet drau­gus. Lie­tu­vių ryž­tą ko­vo­ti už sa­vo lais­vę jau­tė­me kiek­vie­ną die­ną, di­džiuo­ja­mės, kad ga­lė­jo­me pa­lai­ky­ti šias pa­stan­gas“,  – sa­kė NA­TO prieš­aki­nių pa­jė­gų ba­ta­lio­no an­tro­sios pa­mai­nos va­das plk. ltn. Thors­te­nas Gens­le­ris, pa­žy­mė­da­mas pir­mų­jų šio ka­ri­nio vie­ne­to tar­ny­bos me­tų Lie­tu­vo­je su­kak­tį. Ko­kie jie bu­vo? 

Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas Rukloje buvo pradėtas dislokuoti 2017 m. vasarį. Formuoti šio dalinio branduolį buvo pavesta Vokietijos kariuomenės 12-osios šarvuotosios brigados „Oberfalz“ 122-ajam motorizuotajam pėstininkų batalionui, kurio būstinė yra Oberfychtache (vok. Oberviechtach) Bavarijoje.

„Dislokuodama priešakines pajėgas NATO akivaizdžiai pabrėžia: kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, reglamentuojami Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio, galioja, o Aljansas yra vieningas ir solidarus. Lietuvos kariuomenės ir mūsų sąjungininkių dėka šiandien mūsų šalies gyventojai yra kaip niekada saugūs“, – šį istorinį įvykį komentavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną galima vadinti sunkiuoju, nes manevrinės kuopos aprūpintos tankais, pėstininkų kovos mašinomis, dislokuoti ir kiti paramos daliniai. Iš viso buvo atsigabenta beveik 300 vienetų karinės technikos: dešimtys tankų ir šarvuočių, keli šimtai ratinės technikos vienetų. Bataliono padaliniai ir technika nuolat keičiami (rotuojami).

Pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono vadas plk. ltn. Christophas Huberis tik atvykęs į Lietuvą sakė, kad pirmoji rotacija – ypatinga, nes įsikūrimo fazė yra pati sunkiausia ir atsakingiausia, bet kartu labai įdomi: „Esame pirmieji, todėl visi – kariai ir vadai, labai stengiamės deramai atlikti užduotis. Jei kyla sunkumų, juos sprendžiame ne tik bataliono lygiu, bet kartu su Mechanizuotąja pėstininkų brigada (MPB) „Geležinis Vilkas“. Batalionas yra pavaldus šiai brigadai. Pradžia labai svarbi, o man didelė garbė dirbti su tiek daug karių iš įvairių šalių. Žinoma, vadovauti dideliam tarptautiniam kolektyvui yra tam tikras išbandymas, bet darbas tokioje aplinkoje džiugina kasdien.“

Pradedant misiją buvo numatyta, kad 2017–2018 m. laikotarpiu batalione Lietuvoje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso jų apie 1 200. Kiekviena karių pamaina tarnauja po pusę metų, o pirmųjų į Lietuvą atvykusių karių tarnybos mėnesiai pralėkė itin greitai, nes buvo kupini veiksmo. „Per visą šešių mėnesių laikotarpį vyko intensyvus karinis rengimas, dalyvavome įvairiose pratybose. Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“, – baigdamas savo misiją teigė plk. ltn. Ch. Huberis.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas per atsisveikinimo su NATO priešakinių pajėgų bataliono pirmosios pamainos vadu ir kariais ceremoniją sakė, kad jie sudarė unikalią galimybę Lietuvos žmonėms įsitikinti NATO idėjos veiksmingumu ir aukštais tarnybos standartais. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys džiaugėsi, kad pirmieji bendradarbiavimo metai buvo sėkmingi: „Galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad NATO priešakinių pajėgų bataliono, kaip ir analogiškų padalinių Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, dislokavimas mūsų šaltyje, jo integravimas į mūsų brigados „Geležinis Vilkas“ kovinio rengimo ciklą, buvo iššūkis ir, be jokios abejonės, svarbiausias 2017 m. įvykis. Sulaukėme ne tik didelio Aljanso dėmesio, bet ir gana daug vertinimų įvairiais aspektais. Galiu pasidžiaugti, kad nei venas jų nebuvo negatyvus ar neigiamas. Iš esmės galima teigti, kad šio bataliono buvimas Lietuvoje ir mūsų, kaip priimančiosios šalies, veikla šiandien jau vadinama pavyzdiniu projektu.“

MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Steponavičius (centre) su NATO priešakinių pajėgų bataliono pamainų vadais – plk. ltn. Thorstenu Gensleriu (kairėje) ir plk. Christophu Huberiu.

Savam būry

Su antrąja karių pamaina iš Vokietijos 37-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono atvykęs plk. ltn. Thorstenas Gensleris vadovavimą NATO vienetui Lietuvoje perėmė 2017 m. rugpjūtį ir iš karto pasijuto kaip namie: „MPB „Geležinis Vilkas“ svetingai mus priėmė nuo pat pirmos dienos, buvome labai gerai integruoti į jos kovinio rengimo procesą, palyginti su tarnyba Vokietijos brigadoje, nejaučiau jokio skirtumo, nes vadovaujamės tomis pačiomis NATO doktrinomis ir vienodai suprantame taktinius dalykus. Apskritai, būdami čia jautėme, kad atvykome ginti ne sąjungininkų, bet draugų.“

Pusę metų Lietuvoje tarnavęs plk. ltn. T. Gensleris liko patenkintas ir priimančiosios šalies parama – pradedant maistu ir baigiant medicinine priežiūra: „Pavyzdžiui, buvo keli atvejai, kai mūsų kariai atsidūrė Vilniaus ir Kauno ligoninėse, ten jiems buvo suteiktos aukščiausio lygio gydymo paslaugas, jiems sugrįžus į namus, tai patvirtino ir Vokietijos medikai.“

Pagrindinis NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimo mūsų šalyje tikslas – parama sąjungininkams ir Lietuvos teritorijos gynyba kilus karinei agresijai, todėl nenuostabu, kad bendri mokymai su Lietuvos kariais vyko labai intensyviai. „Tarnaudami namuose turime laikytis Europos Sąjungos (ES) darbo įstatymų, o čia dalyvaujame tarptautinėje misijoje, todėl treniruotis galime režimu 24/7, taigi mokymai vyko nuolat, buvo labai daug pratybų kartu su brigada, o pačios svarbiausios – „Geležinis vilkas II“, kai buvo vertinamas mūsų vieneto kovinis pasirengimas“, – pasakojo plk. ltn. T. Gensleris.

Nors darbas tarptautinėje aplinkoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kariams nėra naujiena, dalinio vadas pripažino – reikėjo pastangų, kad būtų tiksliai sustyguoti bendri veiksmai, nes čia tarnaujantys įvairių šalių kariai, net ir vadovaudamiesi tomis pačiomis NATO doktrinomis, skiriasi savo karine kultūra, t. y. nerašytomis elgsenos taisyklėmis, pvz., priimant sprendimus, todėl reikėjo vieniems kitus pažinti ir standartizuoti veiksmus, o vertinamosios pratybos parodė, kad tai pavyko puikiai.

Staigmenos NATO rytiniame pasienyje

NATO priešakinių pajėgų batalionų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat reakcija į Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione. Taigi nenuostabu, kad prie NATO rytinių sienų atsidūrę kariai pajuto kiek kitokią atmosferą nei namuose. „Tikrai matėme, kad čia žmonės jaučia grėsmę, nes, palyginti su kitomis Europos šalimis, jie gyvena arčiau šios jautrios Aljanso sienos. Vokietijoje tokio jausmo nėra. Nors būdami Lietuvoje baimės nejautėme, bet šiame NATO pasienyje tvyranti įtampa vertė mus akylai kauptis treniruotėms, nes mūsų kariai labai gerai žinojo, kodėl čia atvyko. Tarnyba Lietuvoje nuo misijos, pvz., Afganistane, skyrėsi tik tuo, kad čia nebuvo tiesioginio pavojaus gyvybei – į mus nešaudė, bet potenciali grėsmė egzistavo, o visa kita – šeši mėnesiai ne namuose, šeimos ilgesys ir intensyvūs mokymai buvo įprasta“, – teigė plk. ltn. T. Gensleris.

Tarnaudamas Lietuvoje NATO priešakinių pajėgų bataliono vadas sakė buvo nustebintas lietuvių, ypač jaunosios kartos, ryžto ginti savo šalį realios grėsmės atveju: „Lietuva – graži šalis, įdomi šalies istorija, čia gyvena išdidi ir jauna nacija, kuri nusipelno būti ginama, nes daro labai daug dėl savo valstybės. Noras kovoti už laisvę čia jaučiamas kiekvieną dieną, didžiuojamės, kad galėjome palaikyti šias pastangas. Mane tikrai nustebino, kaip jaunoji karta noriai atlieka karinę tarnybą. Pats kažkada buvau šauktinis – priverstinai, ir tik vėliau pasirinkau karininko karjerą, o Lietuvoje tiek daug jaunų vyrų ir moterų ateina savo noru, tarnauja užsidegę, jų aukšta motyvacija.“

Per Lietuvoje praleistą pusmetį antrosios rotacijos NATO bataliono kariai daug bendravo ne tik su mūsų kariais, bet ir civiliais gyventojais tiek per pratybas ir šventes, be to, rengė įvairius labdaros projektus. „Visada jautėme lietuvių dėkingumą, kad esame čia, taigi ir mes norėjome atsakyti tuo pačiu už svetingą priėmimą, todėl vykdėme socialinius projektus“, – akcentavo plk. ltn. T. Gensleris. Jo vadovaujami kariai per labdaros akciją (bėgimą) surinko 6 000 eurų, kuriuos skyrė Ruklos Jono Stanislauskio mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenei, kad už papildomas lėšas būtų įrengtos poilsinės informacinės erdvės. Bėgime dalyvavo beveik 400 Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos karių, tarnaujančių NATO priešakinių pajėgų batalione, prie jų prisijungė JAV ir Lietuvos kariai. Pasak renginio organizatorių, surinkta pinigų suma dešimtis kartų viršijo lūkesčius.

NATO priešakinių pajėgų bataliono antrosios pamainos vadas plk. ltn. Thorstenas Gensleris Rukloje atsisveikina su Lietuvos krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku.

Trečioji pamaina – jėgeriai

Vasario 5 d. Rukloje buvo iškilmingai paminėtos pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimo Lietuvoje metinės, vyko šio dalinio vado keitimo ceremonija. „Kiekvienas sąjungininkų karys Lietuvoje reiškia ne tik mūsų, bet ir viso Aljanso saugumą. Karinės pratybos „Zapad 2017“ aiškiai parodė, kad Rusijos priešiškumas Vakarams ir agresyvi politika jų atžvilgiu išlieka“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „NATO priešakinių pajė-

gų bataliono dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra neabejotinai Aljanso sėkmės istorija, rodanti, kad, didėjant grėsmėms, NATO yra pasirengusi atitinkamai reaguoti, o prireikus duoti atkirtį“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Per oficialią ceremoniją Rukloje, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko rikiuotės aikštėje, išsirikiavusius NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiuo metu tarnaujančius Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos ir Prancūzijos karius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras R. Karoblis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, Kroatijos vicepremjeras ir gynybos ministras Damiras Krstičevićius, Nyderlandų gynybos ministrė Anka Bijleveld-Schouten, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rosė Gottemoeller, Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Marcusas Grübelis. Iškilmėse taip pat dalyvavo NATO Karinio komiteto pirmininko pavaduotojas gen. ltn. Stevenas Sherpas, NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Briunsiume vadas gen. Salvatorė Farina, kiti aukšto rango Lietuvos ir NATO pareigūnai ir karininkai, NATO ir ES šalių ambasadoriai ir gynybos atašė, Jonavos r. savivaldybės vadovybė.

Nuo vasario 5 d. NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovauja Vokietijos kariuomenės karininkas plk. ltn. Wolfas Rüdigeris Ottas. Jis pakeitė plk. ltn. T. Genslerį. Pastarajam krašto apsaugos ministras R. Karoblis įteikė krašto apsaugos sistemos medalį „Už pasižymėjimą“, o kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas – Lietuvos vėliavą.

Trečiosios NATO priešakinių pajėgų bataliono pamainos vadas plk. ltn. W. R. Ottas – Vokietijos kariuomenės Prancūzijos-Vokietijos brigados 292-ojo jėgerių bataliono vadas.

Su naujuoju vadu pasikeitė ir Lietuvoje dislokuotas Vokietijos kariuomenės vienetas – jėgeriai pakeitė nuo praėjusių metų rugpjūčio Lietuvoje tarnavusius karius iš Vokietijos kariuomenės 371-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.

NATO PRIEŠAKINIŲ PAJĖGŲ BATALIONAS LIETUVOJE: SVARBIAUSI FAKTAI

Pirmoji pamaina

2017 m.

◆ Sausio 23 d. į Lietuvą atvyko pirmieji NATO priešakinio bataliono kariai iš Belgijos.

◆ Vasario 1 d. į Kauno oro uostą atskraidinta pirmoji Vokietijos karių grupė.

◆ Vasario 7 d. Rukloje iškilmingai pasveikintas NATO priešakinių pajėgų batalionas ir jo vadas plk. ltn. Christophas Huberis.

◆ Kovo 2 d. Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio vizitas.

◆ Kovo 9 d. NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai pradėjo treniruotes.

◆ Kovo 20 d. į NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje atvyko Nyderlandų karių.

◆ Balandžio 10 d. Nyderlandų gynybos ministrės Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vado gen. Tomo Middendorpo vizitas.

◆ Gegužės 4 d. Belgijos karaliaus Philippe’o vizitas.

◆ Gegužės 10 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso vizitas.

◆ Gegužės 24 d. į Klaipėdos uostą atgabenta Norvegijos karinės technikos, po kelių dienų atvyko ir šios šalies karių kontingentas.

◆ Birželio 9 d. prasidėjo vertinamosios tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2017“.

◆ Birželio 15 d. NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Briunsiume vado gen. Salvatorės Farinos vizitas.

◆ Liepos 18 d. prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje prisijungė Liuksemburgo kariai.

◆ Liepos 21 d. Rukloje apdovanoti tarnybą Lietuvoje baigiantys NATO priešakinių pajėgų bataliono Vokietijos kontingento pirmosios pamainos kariai.

NATO PRIEŠAKINIŲ PAJĖGŲ BATALIONAS LIETUVOJE: SVARBIAUSI FAKTAI

Antroji pamaina

2017 m.

◆ Rugpjūčio 3 d. tarnybą Lietuvoje pradėjo 2-oji pamaina, vadovaujama plk. ltn. Thorsteno Genslerio.

◆ Rugsėjo 23 d. Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vado gen. ltn. Jörgo Vollmerio vizitas.

◆ Spalio 18 d. prasidėjo vertinamosios pratybos „Geležinis vilkas II“.

◆ Spalio 27 d. Liuksemburgo didžiojo hercogo Henrio vizitas.

◆ Lapkričio 24 d. Belgijos gynybos ministro Steveno Vandeputo vizitas.

◆ Gruodžio 3 d. prie NATO priešakinių pajėgų bataliono prisijungė Kroatijos karių.

2018 m.

◆ Sausio 11 d. į NATO priešakinių pajėgų batalioną įsitraukė Prancūzijos karių kontingentas.

◆ Vasario 5 d. tarnybą pradėjo trečioji pamaina, vadovaujama plk. ltn. Wolfo Rüdigerio Otto.

Srž. sp. I. Budzeikaitės, V. Lisauskaitės ir A. Pliadžio nuotr.