Geriausia visų laikų lietuviška uniforma?
Nuo šių me­tų Lie­tu­vos ka­riai dė­vės nau­jas – uni­ver­sa­laus mar­gi­ni­mo uni­for­mas, pa­siū­tas iš au­di­nio, ku­ris ne tik iš­mar­gin­tas nau­jo­mis mas­kuo­ja­mo­sio­mis spal­vo­mis, bet jo raš­tuo­se už­ko­duo­tas ir svar­bus Lie­tu­vos vals­ty­bės sim­bo­lis, o lie­tu­viš­ką mar­gi­ni­mą su­dė­lio­jo vie­nas žmo­gus – šis fak­tas ver­čia iš ko­to už­sie­nie­čius. Ma­ža to, au­to­rius – ne koks nors di­zai­ne­ris, o ka­rys, ku­riam tie­siog įgri­so ne­pa­to­gi ap­ran­ga. Nau­ją­ją lo­gis­tai drą­siai va­di­na ge­riau­sia vi­sų lai­kų Lie­tu­vos ka­rio uni­for­ma.

Kartą Afganistane

2013-ieji. Pietų Afganistanas. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) stovyklavietė. Pro vartus keliais motociklas įvažiuoja kariai, jų uniformos apsinešę storu dulkių ir prakaito luobu – kausto lyg šarvai. Vienas jų užgesina variklį, lipdamas nuo motociklo piktai murma: „Tik morkų lauke su tokiom uniformom slėptis.“

Universalaus marginimo raštų pasirinkimas yra didžiulis. Šioje srityje dirbančios firmos sukūrė variantų įvairiai gamtinei aplinkai, nes kiekvienai vietovei būdinga sava specifika ir spalvos.

Dulkės it švitras aštriai šlifuoja išvargusį kūną, antkeliai trina su kiekvienu žingsniu, o galvoje tik viena mintis – greičiau nusivilkti ir į dušą. Kiek vėliau – griežtas pokalbis su kolegomis:

– Negi mums negali kas nors sukurti normalaus multikamo – kaip britų ar amerikiečių?

– Ten prie tokių projektų dirba milžiniškos įmonės, institutai, mokslininkai. Kas tau Lietuvoje sukurs tokią?

– Tai gal patys padarykime, jei niekas negali?

– Tai tu ir daryk.

– Ir padarysiu.

Vienas toks pokalbis puskarininkiui D. iš SOP tapo stimulu kažko imtis. Ne paslaptis, daug kas paniurna dėl nepatogios uniformos, batų, kepurės, ekipuotės būdami ne tik tarptautinėse operacijose, bet ir Lietuvos miškuose, o šis atvejis buvo unikalus, nes žodis tapo kūnu. Puskarininkio D. istorija patvirtino, kad kartais ir vienas lauke – karys, o gera iniciatyva „iš apačios“, bendražygių pagalba ir palaikymas gali atnešti džiuginančių rezultatų visai kariuomenei.

Idėja sukurti lietuvišką universalaus marginimo uniformą sklandė seniai, bet niekas jos nesiėmė įgyvendinti, kol neatsirado atkaklaus puskarininkio D. Ryžtą sukurti universalaus marginimo uniformą tarnybai misijose palaikė SOP vadovybė, prisijungė ir tuometinis Materialinių resursų departamentas, taigi buvo sudaryta bendradarbiavimo grupė, o paprastas karys, neturintis nieko bendro su daile, aprangos dizainu, pradėjo dėlioti lietuvišką universalaus marginimo raštą.

Vienas raštas visiems atvejams

Iš pradžių tikslas buvo sukurti universalaus marginimo uniformą, kurią tarptautinėse operacijose galėtų dėvėti SOP kariai, taigi marginys turėjo būti tinkamas Afganistano ir kitų panašių kalnų bei smėlynų aplinkai, bet netrukus šis projektas patraukė ir visos kariuomenės dėmesį. „Buvo nuspręsta, kad marginimas turėtų maskuoti keturiose aplinkose – miške, lygumose, kalnuose ir mieste, nes pastaruoju metu mūšiai keliasi į urbanizuotas vietoves, taigi uniforma turėjo būti tinkama dėvėti ne tik tarptautinėse operacijose, bet ir Lietuvoje“, – pasakojo kpt. Marius Matukas, vyriausiasis medžiagų vadybininkas, Gynybos resursų agentūros Atsargų valdymo departamento Aprangos ir kario sistemų skyriaus darbuotojas.

Visa kam tinkama universalaus marginimo uniforma – bet kurios kariuomenės logistų ir finansininkų svajonė, nes daug paprasčiau ir pigiau karius aprūpinti vienu aprangos komplektu nei dviem ar trimis skirtingais. Kita vertus, tokius planus nuolat lydi abejonė, ar gali vienintelis raštas būti efektyvus skirtingose geografinėse vietovėse?

Interneto platybėse rastume terabaitus informacijos ir diskusijų šia tema, o kpt. M. Matukas situaciją vertina taip: „Universalaus marginimo raštų pasirinkimas yra didžiulis. Šioje srityje dirbančios firmos sukūrė variantų įvairiai gamtinei aplinkai, nes kiekvienai vietovei būdinga sava specifika ir spalvos. Mano skaičiavimais, kiek turiu patirties tokiose darbo grupėse užsienyje, naujo marginimo rašto sukūrimas ten galėtų kainuoti apie 400 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, taigi klausimas yra tik vienas – kiek pinigų šiam reikalui gali skirti užsakovas? Natūralu, kad kuo daugiau lėšų, tuo platesnis pasirinkimas. Mūsų atveju buvo nuspręsta kurti vieną raštą visoms minėtoms aplinkoms, atsižvelgiant į sąjungininkų, pvz., britų ir amerikiečių, uniformų pavyzdžius ir patirtį, taigi iš naujo išrasti dviračio nereikėjo, tik mūsų lauko uniformos raštui pritaikyti tam tikrus atspalvius, tinkamus operacijų rajonams.“

Šešėliai ir slapti kodai

Toks sprendimas SOP puskarininkiui D. ir jo kolegoms reiškė, kad dabar jam vienu šūviu teks pakloti nebe vieną, o keturis zuikius. Naujosios uniformos spalvų paletė turėjo apimti lietuvišką pabalusį žieminį mišką, bent dvidešimt žalios pievos ir medžių atspalvių, miesto peizažus ir visus Afganistano kalnų šešėlius. Užduotis – tikrai ne iš lengvųjų, ypač vienam žmogui, ir dar neturinčiam jokios patirties šioje srityje, tačiau puskarininkis D. nenusiminė: „Nors Lietuvoje keičiasi keturi skirtingi metų laikai, žiema čia nėra tokia balta, dominuoja pilka spalva, o vasaros žalumoje irgi slypi gausybė tamsių šešėlių. Žinoma, reikia suprasti, kad apsirengus multikamą iš karto netapsi nematomu. Uniforma yra tik priemonė, o karys turi išmanyti, kaip ja geriausiai pasinaudoti ir užsimaskuoti vietovėje atsižvelgiant į gamtinę aplinką, šviesą ir šešėlius bei savo fantaziją. Dėvint universalaus marginimo uniformą, tokią kaip naujoji, maskavimuisi prireikia mažiau pastangų ir laiko.“

Vis dėlto rašto dėliojimo procesas tikrai nebuvo lengvas, nes vienaip spalvas mato žmogaus akis, kitaip – kompiuterinės programos, o trečią variantą galėjai išvysti jau ant medžiagos. Labai daug įtakos turėjo ir uniformos pagrindo spalva, nes vienoks vaizdas yra ant balkšvo, kitoks – gelsvo, todėl žalius, juodus, pilkus ir smėlinius atspalvius derinti teko ilgai ir nuobodžiai. Puskarininkis D. iš SOP pasakojo, kad buvo sukurti 6 skirtingi raštai ir eksperimentinės uniformos, jas gamino viena lietuviška įmonė. Šią aprangą Afganistane bandė ir savo pastabas išsakė SOP kariai, kol galų gale buvo sukurtas galutinis variantas.

Nebuvo pamirštas ir lietuviškas identitetas, nes dažnai skirtingų šalių karius galima pažinti ne tik iš vėliavėlių ant peties, bet ir specifinio uniformos rašto, būdingo tik tai kariuomenei. „Dėl šios priežasties labai svarbu turėti būtent lietuvišką universalaus marginimo raštą, todėl jame yra užkoduotas Vyčio kryžius“, – pasakojo puskarininkis D.

Tokią idėją pirmasis pasiūlė Lietuvos kariuomenės dailininkas Liudas Gedminas. Vyčio kryžius slypi ir dabartinės lietuviškos lauko uniformos marginyje.

Išbandymas skalbyklėje

Kadangi visa Lietuvos kariuomenė dabar keičia „odą“, naudojantis šia proga buvo nuspręsta pakeisti ne tik jos raštą, bet ir audinį. Koks jis galėtų būti – vėlgi finansinių galimybių ir poreikių klausimas, nes pasaulinė tekstilės pramonė tobulėja itin sparčiai ir jau gali pasiūlyti vos ne chameleono „odą“, keičiančią spalvą pagal aplinkybes.

Lietuviškų tekstilės įmonių galimybės ir kariuomenės resursai yra gana riboti, kad galėtume svajoti apie pačias naujausias technologijas, bet svarbiausius trūkumus buvo pasistengta pašalinti.

Dabartinė lietuviška lauko uniforma daugiausiai priekaištų sulaukia dėl to, kad išskalbus ji susitraukia, labai greitai išblunka ir gana lengvai plyšta. „Ieškojome įvairių variantų atsižvelgdami į sąjungininkų patirtį, nes dalyvaujame bendrose darbo grupėse, taigi nieko naujo išrasti nereikėjo. Tiesiog renkantis naują audinį buvo atsižvelgiama į jo atsparumą, ilgaamžiškumą ir marginimo blukimą – norėta, kad uniforma greitai nenusidėvėtų. Tai priklauso nuo medžiagos sudėties, pvz., kiek joje bus sintetinio pluošto, medvilnės, kokiais cheminiais elementais ji bus apdirbta, koks bus siūlų pynimas audžiant“, – pasakojo vyriausiasis medžiagų vadybininkas.

Pasak kpt. M. Matuko, vien jau tai, kad naujoji uniforma bus šviesesnė, reiškia, jog ji ne taip greitai dėl skalbimo išbluks nei tamsesnių atspalvių dabartinė lauko uniforma. Be to, naujasis audinys bus tvirtesnis. „Uniforma išduodama vieneriems metams, šiam laikotarpiui jos ir turėtų užtekti, nes audinys atitinka keliamus techninius reikalavimus dėl nusidėvėjimo, kita vertus, apranga nėra ilgalaikis dalykas“, – sakė medžiagų vyriausiasis vadybininkas.

Ar naujos uniformos audinys bus malonus dėvėti, kol kas sunku pasakyti, nes yra per mažai karių, ant savo kūno išbandžiusių naujausio rašto ir medžiagos kombinaciją.

Kpt. Marius Matukas

Tai pakomentavo SOP puskarininkis D., remdamasis savo ir kolegų patirtimi Afganistane: „Nauja uniforma nekaupia dulkių ir smėlio kruopelių, taigi tokiais atvejais neduria ir nedirgina odos kaip senoji, gerai vėdinasi ir lengvai džiūva. Tvirtumo taip pat pakanka, medžiaga minkštesnė už senąją, atrodo, tarsi patogius džinsiukus apsimautum.“

Tiesa, tiksliai nežinome, ar karys kalbėjo apie kurį nors eksperimentinį uniformos variantą, ar naujai uniformai galutinai parinktą medžiagą. Sparčiai tobulėjant karybos technologijoms, kariams taip pat rūpi, kaip uniforma atrodys per naktinio matymo prietaisus.

„Šiuo aspektu naujoji uniforma bus tokia pati, kaip ir dabartinė, – kiekvienas atspalvis bus apdirbtas tam tikromis cheminėmis medžiagomis, kad pro naktinio matymo žiūronus matytųsi ne vientisas šviečiantis objektas, bet skirtingų dėmių dėlionė“, – teigė kpt. M. Matukas.

Pasak jo, reikalavimų dėl lauko uniformos atsparumo ugniai nėra, todėl naujosios uniformos medžiaga nebus apdirbta kokiomis nors specialiomis priemonėmis (be to, toks patobulinimas uniformos kainą padvigubintų), o tų pajėgų kariai, kuriems šis klausimas aktualesnis (pvz., Karinių jūrų, Karinių oro pajėgų ir SOP), atsparesnes ugniai uniformas dėvi jau seniai.

Konstrukciniai sprendimai

Už audinį ir jo marginimą ne mažiau svarbi ir uniformos konstrukcija, o šioje srityje naujovių kol kas nenumatoma. Ar tai reiškia, kad dabartinis lauko uniformos fasonas yra idealus?

„Ne, tiesiog uniformos konstrukcija nėra sustabarėjęs reikalas. Vartotojų nusiskundimus fiksuojame nuolat, be to, bėgant laikui poreikiai irgi gali kisti, todėl yra sudaryta Nuolatinė karių uniformos tobulinimo ir keitimo komisija, į kurią galima kreiptis, teikti siūlymus. Ją sudaro visų pajėgų atstovai. Jei pasiūlymai yra pagrįsti, atitinkantys tam tikrus reikalavimus ir naudingi, tuomet daroma pakeitimų“, – pasakojo kpt. M. Matukas.

Pvz., atsižvelgiant į tokius nusiskundimus ar pageidavimus, buvo pakeista lauko uniformos kelnių konstrukcija, kad kariai galėtų patogiai kelti kojas laipiodami. Puskarininkis D. iš SOP džiaugėsi, kad, jų siūlymu, komisija kišenę rašikliams nuo kairio peties perkėlė ant dilbio – taip ją įmanoma pasiekti dėvint liemenę ir visą amuniciją, o gumomis ir lipdukais tvirtinamus antkelius, kurie verždavo ir dirgindavo odą, pakeitė integruoti į uniformą, juos dėvėti daug komfortiškiau. Taigi atrodo, kad Nuolatinę karių uniformos tobulinimo ir keitimo komisiją galima įtikinti priimti naujų konstrukcinių sprendimų, jeigu yra toks poreikis, tik reikia pasistengti.

Šiuo metu yra per mažai karių, dėvinčių naujo marginimo uniformą, kad būtų galima plačiau apžvelgti jų nusiskundimus, tačiau Gynybos resursų agentūra planuoja atlikti karių apklausas ir kitais būdais fiksuoti pastabas, kad perėjimo prie naujos uniformos procesas būtų kuo sklandesnis. Ji visus karius turėtų pasiekti per trejus metus, o dabar aišku viena – Lietuvos kariuomenėje prasideda multikamo era.

Reikia suprasti, kad apsirengus multikamą iš karto netapsi nematomu. Uniforma yra tik priemonė, o karys turi išmanyti, kaip ja geriausiai pasinaudoti ir užsimaskuoti vietovėje.

„Tai tikrai naujas ir didelis žingsnis į priekį karinės aprangos srityje. Drąsiai sakau, kad turėsime geriausią visų laikų lietuvišką kario uniformą. Kalbu ne tik kaip šios srities specialistas, bet ir karys, per 23 tarnybos metus savo kūnu išbandęs ne vieną nustatytos formos drabužį“, – įsitikinęs kpt. M. Matukas.

Tiesa, į naują lietuvišką universalų marginimą dėmesį jau atkreipė užsieniečiai. „SOP kelerius metus operacijų rajonuose dėvi naują uniformą ir iš koalicijos sąjungininkų neretai išgirsta teigiamų atsiliepimų, kad labai geras raštas, be to, jie domisi, kokia kompanija jį sukūrė, ir nustemba, kad marginimą sudėliojo vienas žmogus“, – sako kpt. M. Matukas. Užsienyje toks kūrėjas, ko gero, taptų milijonieriumi, o pas mus tokiais atvejais atsiskaitoma ne eurais, bet Tėvynės meile.

Srž. sp. I. Budzeikaitės, kpt. M. Matuko, KAM, www.wikipedia.com nuotr.