Fuzileiros: jūsų pėstininkai, veikiantys 400 metų
Por­tu­ga­li­jos jū­sų pės­ti­nin­kai be per­trau­kos vei­kia nuo 1618 m., ir pa­gal su­kaup­tą „dar­bo sta­žą“ pa­sau­ly­je juos len­kia tik is­pa­nai. Šie­met fu­zi­lei­ros (taip jų pa­va­di­ni­mas skam­ba por­tu­ga­liš­kai) 4 mė­ne­sius tre­ni­ra­vo­si Lie­tu­vo­je, o kar­tu su jais Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos (KJP) at­li­ko iš­lai­pi­ni­mo ope­ra­ci­ją. 

Dviejų stichijų kariai

Kaip ir kitose pasaulio šalyse, taip ir Portugalijoje jūrų pėstininkų tarnyba – elitinė, į ją patekti gana sunku, nes reikia būti nepriekaištingos fizinės formos ir atitikti kitus svarbius kriterijus. Įveikus atrankos barjerus, atsiveria durys į paslaptingą, savas tradicijas puoselėjantį ir pačių sunkiausių užduočių nebijantį kolektyvą, kur visi yra už vieną, o vienas – už visus.

Nors mūsų valstybes skiria daugybė kilometrų, mūsų buvimas čia reiškia, kad esame patikimi sąjungininkai bet kuriai NATO šaliai.

Jūrų pėstininkų tarnybos specifika užkoduota jau pačiame pavadinime, siejančiame dvi stichijas – žemę ir vandenį. Ne išimtis ir Portugalijos fuzileiros – jie gali sėkmingai veikti ir ten, ir ten.

„Jūrų pėstininkai yra Portugalijos laivyno vienetas, turintis tris atšakas – pajėgų apsaugos, amfibijų ir specialiųjų operacijų“, – pasakojo Portugalijos kariuomenės rotacinių pajėgų kontingento vadas kmd. ltn. António Carlosas Esquetimas Marquesas.

Pasak jo, gavus įsakymą vykti į Lietuvą, 140 karių kontingentas buvo suformuotas iš skirtingų jūrų pėstininkų atšakų.

„Prieš išvykdami jie kartu nesitreniravo, nes mūsų jūrų pėstininkų kovinė parengtis visuomet yra aukšta, esame pasiruošę dislokuotis ir veikti per 5 dienas bet kuriame pasaulio taške, tiesą sakant, ne problema būtų tai padaryti ir per 48 valandas. Žinoma, dar Portugalijoje analizavome situaciją ir rinkome informaciją iš savo kolegų, jau tarnavusių Lietuvoje, kad geriau suprastume, kas vyksta šiame regione, kokie yra poreikiai, reikalavimai bei galimybės atvykstančioms pajėgoms. Visi atsiliepimai buvo labai pozityvus, o dabar ir mes, baigdami savo keturių mėnesių tarnybą, išsivežame vien tik gerus įspūdžius apie Lietuvą ir jos žmones, per trumpą laiką pavyko nuveikti tikrai daug“, – sakė kmd. ltn. A. C. E. Marquesas.

Į Lietuvą portugalai buvo atsigabenę daug ir įvairios kovinės technikos, pvz., visureigių, sunkvežimių, kovinių valčių, taip pat lengvosios ir sunkiosios ginkluotės, kad galėtų dalyvauti kuo platesnio spektro pratybose, o jų buvo suplanuota daug ir labai skirtingose vietovėse – beveik visuose Lietuvos kariniuose poligonuose, jūroje, upėse, pelkėse, ežeruose ir net ore.

Su lietuviais – viskas easy

Keturi Portugalijos jūrų pėstininkų mėnesiai Lietuvoje pralėkė vienu vėju, o veiklos buvo tiek daug, kad rutinos arba vienodų dienų praktiškai nebuvo. Portugalai aktyviai naudojosi visomis galimybėmis treniruotis kuo įvairiau, todėl nuo gegužės iki rugsėjo fuzileiros su savo technika ir ginklais veikė Pabradėje, Rukloje, Telšiuose, Plateliuose, Kairiuose ir pajūryje, dalyvavo tarptautinėse pratybose „Tvirtas skydas 2018“, kurias organizavo Krašto apsaugos savanorių pajėgos, taip pat Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ surengtose pratybose „Budrus Grifonas 2018“, Specialių operacijų pajėgų (SOP) pratybose „Liepsnojantis kalavijas“, prieštankinių padalinių pratybose „Medžiotojas“, mokymuose jūroje „Passex“, kartu su KJP kariais atliko išlaipinimo operaciją, naudodami amfibines valtis.

Pasakodamas apie bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomenės padaliniais, Portugalijos rotacinių pajėgų vadas itin dažnai vartojo žodį easy (liet. lengvai), pabrėždamas, kad buvo lengva rasti bendrą kalbą su lietuviais.

„Pagrindiniai mūsų partneriai čia buvo SOP Kovinių narų tarnyba (KNT) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas. Su dragūnais buvo labai lengva dirbti, nes vaikinai itin motyvuoti, užmezgėme tikrai glaudžius ryšius, bendradarbiaudami nepatyrėme jokių sunkumų. Su KNT treniravomės nebe pirmą kartą, taigi viskas buvo dar paprasčiau, o pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ buvo puiki proga tobulėti planuojant ir atliekant įvairaus lygio taktinius veiksmus, taip pat plėsti šaudymo, artimojo mūšio ir kovinio nardymo įgūdžius, kad dar efektyviau galėtume veikti kartu, – teigė kmd. ltn. A. C. E. Marquesas. – Taip pat dalyvavome mokymuose su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir jūrų pajėgomis. Visų dalinių, su kuriais bendradarbiavome, kovinis pasirengimas atitinka standartus, dirbdami kartu jautėmės labai komfortiškai ir užtikrintai kiekvienoje situacijoje, nes lietuviai yra patikimi ir stiprūs partneriai. Bendradarbiavimas su KASP taip pat buvo geros sąveikos pavyzdys. Kalbant apie taktiką, procedūras, technikos ir ginklų sistemų panaudojimą, labai greitai supratome, kad galime be problemų dirbti kartu siekdami bendro tikslo.“

Apie itin šiltą, glaudų, profesionalų, nevargingą Lietuvos ir Portugalijos karių bendradarbiavimą šios rotacijos atstovai kalba nebe pirmieji atstovai kalba nebe pirmieji (neseniai išvykęs kontingentas buvo ketvirtasis nuo 2014 m., o portugalai lakūnai dalyvavo jau penkiose oro policijos misijose Baltijos šalyse).

Beje, lygiai tokie patys karšti komplimentai į Portugalijos kariuomenę skrieja ir iš mūsų pusės – tiek iš eilinių karių, tiek ir iš aukštų vadų lūpų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuva pietiniame Europos pakraštyje įsigijo dar vieną patikimą draugą – maždaug braliukų latvių gerumo, vokiečių profesionalumo, ukrainiečių ir gruzinų šiltumo, o jei rimtai, tai portu-galai jau ne vienus metus labai aktyviai vykdo savo įsipareigojimus NATO prie rytinių Aljanso sienų ir tikrai supranta šios misijos svarbą, Lietuvoje jau ne kartą lankėsi aukščiausi Portugalijos valstybės ir kariuomenės pareigūnai.

„Žinome apie iššūkius ir saugumo situaciją šiame regione, čia atvykę jaučiamės komfortiškai, nes esame pasiruošę vykdyti savo šalies įsipareigojimus. Nors mūsų valstybes skiria daugybė kilometrų, mūsų buvimas čia reiškia, kad esame patikimi sąjungininkai bet kuriai NATO šaliai. Be to, puikiai suvokiame, kad saugumu rūpintis reikia ne tik prie savo, bet ir sąjungininkų išorinių sienų. Taip pat neabejojame, jog prireikus Lietuva irgi palaikytų Portugaliją“, – sakė jūrų pėstininkų kontingento vadas.

Be to, ne vien tik šios, bet ir ankstesniųjų Portugalijos karių rotacijų atstovai visu rimtumu patvirtino, kad jokie kultūrinai ar klimato skirtumai, pvz., prėski lietuviški orai ir kava, nesuprantama kalba, per daug ankstyvi pusryčiai, sunkūs bulvių ir mėsos patiekalai, nemieli pietiečių skrandžiams, šiai draugystei tikrai nepakenks (tiesa, su jais nevertėtų ginčytis tik dėl vieno dalyko – portugališka kava, kurios jie visuomet atsiveža su savimi, yra pati skaniausia pasaulyje – ir taškas).

Portugalijos rotacinių pajėgų vadas kmd. ltn. António Carlosas Esquetimas Marquesas

Portugalijos rotacinių pajėgų vadas kmd. ltn. António Carlosas Esquetimas Marquesas

Bene unikaliausias Portugalijos jūrų pėstininkų ir Lietuvos karių bendradarbiavimo epizodas buvo amfibijų operacija – jūrų pėstininkų išlaipinimas paplūdimyje. Nors paminėjus šį terminą pirmiausia iš atminties iškyla II pasaulinis karas ir sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje, ar bent jau kasmetinės grandiozinės Jungtinių Amerikos Valstijų Baltijos jūroje organizuojamos pratybos „Baltijos operacija“ (angl. BALTOPS), kai milžiniški karo laivai ant bangų paleidžia didžiules, motorizuotas amfibijas, pilnas jūrų pėstininkų, šįkart viskas vyko kiek kitaip.

„Portugalijos jūrų laivynas gana mažas, o pagrindinė mūsų išlaipinimo priemonė – lengvos valtys, kuriose telpa apie 6 žmonės, jas galime naudoti jūroje ir krante, upėse, lagūnose, tokios transporto priemonės suteikia mums daug lankstumo, leidžia prisitaikyti prie misijų specifikos. Žinoma, tai nevyksta kaip per II pasaulinį karą, amfibines operacijas planuojame taip, kad išliktų netikėtumo įspūdis ir jos būtų kuo efektyvesnės taktiniu požiūriu, – pasakojo kmd. ltn. A. C. E. Marquesas. – Manau, kad išlaipinimo su mažomis valtimis idėja galėtų būti patraukli ir kitoms nedidelėms šalims, nes valtys yra pigi, bet labai efektyvi priemonė tai padaryti.“

Kadangi Lietuvos pajūryje yra daug upių ir lagūnų, pamatėme, kad išlaipinimui mūsų valtys yra labiausiai tinkamos priemonės.

Fuzileiros pademonstravo, kad amfibines operacijas su turimais pajėgumais gali atlikti ir mūsų KJP laivai, šį kartą – patruliniai. „Kartu atlikome išlaipinimo veiksmus – tai buvo pirmoji amfibinė operacija Lietuvos kariuomenės KJP, mes parodėme, kad tai yra įmanoma. Kadangi Lietuvos pajūryje yra daug upių ir lagūnų, pamatėme, kad išlaipinimui mūsų valtys yra labiausiai tinkamos priemonės, – teigė jūrų pėstininkų kontingento vadas ir siūlė pagalvoti apie tokius pat pajėgumus Lietuvoje. – Kalbant plačiau, nedideli amfibiniai pajėgumai, galintys atlikti tam tikras užduotis ir dalyvauti operacijose pasinaudojant upėmis, idealiai tiktų Lietuvos kariuomenei, o Portugalijos laivyno jūrų pėstininkų tarnybos modelis galėtų būti kaip tinkamas pavyzdys.“

Jei vieną dieną taip ir nutiktų, neabejotinai lietuviškais jūrų pėstininkais be jokios konkurencijos taptų dragūnai – būtent jie kartu su fuzileiros kariais dalyvavo visose jų rengtose išsilaipinimo operacijose šią vasarą ir gavo gerą kovinį krikštą.

„Dirbdami kartu sudėliojome labai paprastą planą, viskas vyko dieną, kad būtų lengviau ir saugiau, nors įprastai šviesiu paros metu to nedarome, laivas irgi priplaukė arčiau kranto, užduotys buvo nesudėtingos, kad kolegos jaustųsi komfortiškai, taigi viskas pavyko puikiai. Matėme, kad dragūnų bataliono kariai buvo labai pakylėti ir motyvuoti dalyvaudami treniruotėse jūroje ir vidaus vandenyse, – apibendrino kmd. ltn. A. C. E. Marquesas. – Bendradarbiauti su KJP irgi sekėsi sklandžiai, nors atliekant amfibines operacijas jūsų laivams teko išeiti iš komforto zonos, kadangi jie dažniau įpratę atlikti kitokio pobūdžio užduotis, bet jūsų karo jūrininkai labai gerai išmano doktriną ir dokumentus, be to, turėjome daug koordinacinių susitikimų ir kelias repeticijas, taigi viskas pavyko lengvai.

Žinote, kai priklausai vienam aljansui, kalbi ta pačia kalba ir esi patyręs, dirbdamas tarptautinėje aplinkoje, o tai yra būdinga visiems jūrininkams, veikti kartu tikrai labai lengva. Manau, kad pirmoji KJP amfibinė operacija buvo tikrai sėkminga.“

Portugalų fuzileiros ir dragūnai išsilaipinimo taktiką šlifavo ne tik su KJP laivais, bet ir su „užsieniečiu“ – NATO SNMG1 flagmanu, Danijos štabo ir aprūpinimo laivu, dalyvavusiu pratybose „Passex“ Baltijos jūroje.

„Įgijome labai geros patirties, treniravomės veikti gavus paramą ugnimi iš laivo, atlikome tam tikras užduotis, ne tik išlaipinimo, dragūnai ir fuzileiros turėjo galimybę vienu metu veikti sausumoje, jūroje ir ore, nes mokėmės, kaip išsikviesti į pagalbą sraigtasparnį medicininės evakuacijos tikslais. Mokymų rezultatai buvo labai geri“, – tvirtino Portugalijos kariuomenės rotacinių pajėgtų kontingento vadas.

Patirtis, kurią norisi pakartoti

Taigi pirmoji Portugalijos jūrų pėstininkų pažintis su Lietuvos kariuomene įvyko, kontingento vadas visų savo 140 karių vardu patikino: jei tik būtų galimybė, jiems tikrai patiktų čia atvykti vėl, tiesa, tokiu atveju pasistengtų sukurti dar sudėtingesnę pratybų dienotvarkę.

Misija Lietuvoje labiausiai sužavėjo tuo, kad jos specifika gerokai skyrėsi nuo kitų Portugalijos jūrų pėstininkų užduočių, pvz., atliekamų Afganistane, kadangi Lietuvoje buvo galima pasi-treniruoti labai daug ir įvairių dalykų, taigi įgyta patirtis buvo tikrai vertinga.

Tikimės, kad jūsų kariai iš mūsų perėmė šiek tiek „amfibinės mąstysenos“, įgijo bazinių įgūdžių ir žinių, kaip veikti tokioje unikalioje sferoje, o mes išvykstame sužavėti Lietuvos karių tvirtu ryžtu ginti savo tėvynę

„Pasiekėme daug tikslų: pasitikrinome savo gebėjimus dislokuotis kitoje šalyje, įgijome daugiau žinių apie situaciją ir aplinką šiame regione, dalyvaudami pratybose pagerinome savo kovinį pasirengimą, užmezgėme gaudžius ryšius su Lietuvos kariuomenės atstovais, o tai vertinga siekiant geresnės tarptautinių pajėgų sąveikos“, – neabejojo Portugalijos jūrų pėstininkų kontingento vadas.

Pasak jo, patirtis buvo abipusiai naudinga, nes stebėdami vieni kitus ir dirbdami kartu, Lietuvos kariai ir fuzileiros pasikeitė geriausia praktika. „Tikimės, kad jūsų kariai iš mūsų perėmė šiek tiek „amfibinės mąstysenos“, įgijo bazinių įgūdžių ir žinių, kaip veikti tokioje unikalioje sferoje, o mes išvykstame sužavėti Lietuvos karių tvirtu ryžtu ginti savo tėvynę“, – teigė kmd. ltn. A. C. E. Marquesas.

Lauros Skiezgilienės nuotr.

PRADŽIA: Portugalijos jūrų pėstininkai XVI a.

1618 m. buvo įkurtas Portugalijos karūnos jūrų laivyno pulkas – seniausias, iki dabar nepertraukiamai veikiantis padalinys, iš kurio save ir kildina fuzileiros. Vis dėlto Portugalijoje jūrų pėstininkai buvo žinomi ir anksčiau – jau nuo 1585 m. egzistavo specializuoti kariai, karo laivuose tarnavę su šautuvais ir prie artilerijos pabūklų. Tuo metu pagrindiniai Portugalijos laivai buvo karakai, galeonai, galeros ir karevelės.

Netrukus po įkūrimo laivyno pulkas tapo elitiniu, jo kariams buvo patikėta paties karaliaus asmens apsauga.

Iliustracijoje – įvairaus dydžio Portugalijos karakai prie Uolėtųjų krantų 1521 m., kuriuos nutapė, kaip spėjama, Gregorijus Lopesas arba Kornelisas Antoniszoonas.

Parengta pagal „Wikipedia“