Carlas Gershmanas: šių dienų pusiausvyra yra trapi
Va­šing­to­ne įsi­kū­ru­sio Na­cio­na­li­nio de­mo­kra­ti­jos par­amos fon­do (NED) pre­zi­den­tas Car­las Gersh­ma­nas la­biau­siai ne­ri­mau­ja dėl tra­pios ir su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos Šiau­rės Ko­rė­jo­je ir ga­li­mo pa­sau­li­nių ga­lių su­si­dū­ri­mo.

Harvardo ir Jeilio universitetų absolventas, buvęs JAV atstovas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete C. Gershmanas, Lietuvoje viešėjęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Žygimanto Pavilionio kvietimu, pabrėžė, kad taika mums per ilgai buvo savaime suprantamas reiškinys. Kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ Carlas Gershmanas patarė neturėti iliuzijų dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nes „jis yra toks, koks yra“.

Ir Šiaurės Korėja, ir Rusija

– Pasaulis karštai aptarinėja JAV prezidento Donaldo Trumpo metinę kalbą. Kurie momentai labiausiai jums įsiminė?

– Turiu pripažinti, kad girdėjau ne visą prezidento D.Trumpo kalbą, nes būtent tuo metu, kai jis kalbėjo, buvau lėktuve pakeliui į Lietuvą. Tiesa, dalį kalbos visgi girdėjau, o vėliau apie ją skaičiau nemažai straipsnių.

Apie vieną prezidento kalbos siužetinę liniją norėčiau pakalbėti plačiau. D. Trumpas kalbėjo apie Šiaurės Korėją ir jos piliečius, skyrė dėmesio vienam jų, mat jis buvo auditorijoje. Tai žmogus, kuris bėgdamas iš Šiaurės Korėjos prarado ranką ir koją, taigi paaiškėjo, kad jis – mūsų fondo stipendininkas, bičiulis. Išties jis pakliuvo į prezidentui artimų žmonių akiratį, kai spalio pabaigoje Vašingtone pristačiau jį apdovanoti už žmogaus teisių gynimą. Taigi šis jautrus momentas parodo, kokia trapi yra šių dienų pusiausvyra – situacija Šiaurės Korėjoje yra labai pavojinga, net gali kilti karas.

Tiesa, yra ir kitas aspektas. Žmonės, kurie pabėgo nuo tos sistemos, išgyveno ir dabar dirba, kad padėtų kitiems, teikia vilties. Todėl džiaugiuosi, kad Šiaurės Korėja buvo paminėta JAV prezidento kalboje.

– Prezidentas D. Trumpas savo kalboje tik kartą paminėjo Rusiją. Daugeliui stebėtojų tai pasirodė keista. Kaip manote, kodėl jis vengė apie ją kalbėti?

– Tai – labai jautri tema. Šiuo metu vykdomi tyrimai (dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus) – sudėtingi, tad suprantu, kodėl apie tai mažai kalbėta. Visgi požiūris į šią šalį ir veiksmai jos atžvilgiu yra tvirti ir aštrūs, ką reiškia vien sankcijos ir tai, kad JAV Senatas jas patvirtino beveik vienbalsiai. Tai – labai svarbi žinia, kurios nederėtų pamiršti. Žmonės Vašingtone tikrai supranta, kas yra Rusija, kokia jos vykdoma politika. Vasario mėnesį, kai bus minimos Boriso Nemcovo nužudymo metinės, gatvė priešais Rusijos ambasadą bus iškilmingai pavadinta Boriso Nemcovo vardu.

JAV demokratinė sistema veiksminga

– Kaip vertinami įtarimai, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus? Kaip į tai reaguoja politikos elitas ir paprasti JAV piliečiai?

– Negalėčiau pasakyti, kad turiu ypatingų žinių apie šiuos įtarimus. Visgi manau, kad tai – labai rimta. Buvęs Nacionalinio saugumo patarėjas prisipažįsta esąs kaltas, kitas patarėjas paleidžiamas už užstatą. Tai – labai rimta, ir ši problema gali virsti dar didesne bėda. Tačiau JAV demokratinė sistema tikrai veiksminga.

D. Trumpui perimant Baltųjų rūmų vairą būta nuogąstavimų, kad mūsų demokratija atsidūrė pavojuje, bet buvo ir daug įsitikinusių, kad amerikiečių institucijos, demokratinė sistema yra stipri. Žinoma, demokratijos negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, bet turime pripažinti, kad ir mūsų Kongresas, ir teisėsauga, ir žiniasklaida yra stiprūs.

– D. Trumpas jau metus eina JAV prezidento pareigas. Kaip apibūdintumėte jo administracijos politiką Europos, ypač mūsų regiono, atžvilgiu?

– Kongrese yra daug žmonių, kurie tiki, kad santykiai su Europa yra svarbūs mūsų visų saugumui. Tarkime, tai, kad Kurtas Volkeris, puikus diplomatas, yra JAV specialusis atstovas Ukrainai – labai svarbu, nes rodo, kaip rimtai Vašingtonas vertina situaciją Ukrainoje. Neseniai buvo nuspręsta padėti Ukrainai tiekiant jai letalinę ginkluotę. Žinoma, ten padėtis nėra lengva, bet tikiu, kad situacija Rytų Europoje, Ukrainoje yra atidžiai stebima, o stiprūs balsai JAV Kongrese – girdimi.

Beje, Lietuvos taktika NATO per pastaruosius porą metų pasikeitė. Pasigirdo balsų, prašančių oro gynybos sistemų, geresnės apsaugos, kuri neleistų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atkirsti nuo likusio Aljanso. Ilgai taiką laikėme savaime suprantamu dalyku – pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir vėliau, žlugus vadinamajai geležinei uždangai, manėme, kad karo nebus. Tačiau reikia įvertinti galimą didžiųjų pasaulio galybių susidūrimą. Šiuo atveju galime kalbėti apie kylančią galią Kiniją ir Rusiją, kurios galia smunka. Abi šalys gali veikti nedvejodamos, todėl daugelį dalykų, kurie šiuo metu vyksta arba gali vykti, reikia rimtai vertinti.

Carlas Gershmanas: „Didelė klaida nacionalines valstybes laikyti antrarūšėmis. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kurti sveiką nacionalizmą.“

NATO yra gynybinis Aljansas ir būtina, kad jo nariai gebėtų greitai ir efektyviai reaguoti į kylančias grėsmes, nes tai – vienintelis būdas išvengti tam tikrų nemalonumų. Blogiausia, kas gali nutikti, – tai Kremliaus pajautimas, kad Vakarai – silpni. Todėl reikia laikytis tvirtų pozicijų. Nemanau, kad prieš D. Trumpui tampant JAV vadovu Rusijos prezidentas rimtai vertino mūsų galią. Tiesa, nežinau, ką jis jaučia dabar, bet manau, kad jis supranta galios kalbą. Taigi, norint išvengti konflikto reikia būti jam pasirengusiems.

Kita vertus, man nerimą kelia Šiaurės Korėja. Ten padėtis, mano manymu, yra pavojinga. Beje, nereikėtų visiškai atmesti ir branduolinio konflikto grėsmės. Niekada nežinai, kas gali nutikti, jei prasidėtų karas.

Svarbu išlikti tvirtiems

– Tvirta prezidentės Dalios Grybauskaitės ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pozicija dėl Kremliaus kartais sulaukia kritikos. Yra teigiančiųjų, kad su Rusija reikia kalbėtis, švelninti santykius. Kokia, jūsų manymu, turėtų būti Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu?

– Niekas niekada nesakė, kad nereikia kalbėtis su Rusija. Su kaimyne šalimi reikia kalbėtis, bet svarbu išlikti tiesiems ir tvirtiems. Negalima kalbėtis iš „silpnojo pozicijų“. Taip, Lietuva maža šalis, bet ji – NATO Aljanso dalis, todėl gali kalbėti kaip jo dalis. Nemanau, kad Lietuva Rusijos atžvilgiu gali būti arba yra provokatorė. Tiesa, kai kurie žmonės mano, kad 2008 metais Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis šiek tiek provokavo Rusiją. Manau, kalbantis su Rusija reikia rasti aukso vidurį. Svarbu transliuoti žinią, kad Lietuva yra vieninga ir stipri NATO Aljanso dalis.

– Vladimiras Putinas kovo viduryje, tikėtina, bus išrinktas dar vienai prezidento kadencijai. Ar galima tikėtis Kremliaus politikos pokyčių?

Jis (V. Putinas – aut.) yra toks, koks yra. Nemanau, kad derėtų turėti iliuzijų jo atžvilgiu. Jeigu tiesa yra tai, kad V. Putinas į valdžią atėjo padedamas baimės, kilusios po gyvenamųjų namų sprogdinimo, tai parodo jo ir jo aplinkos žmonių nusiteikimą. Pažinojau Anną Polikovskają, ji tai suprato. Kaip ir tai, kas bandoma padaryti Čečėnijoje.

Vis dėlto yra ir pozityvių dalykų. Aleksejaus Navalno kampanija prieš korupciją yra populiari. Jo vaizdo klipus yra peržiūrėję bene 20 mln. žmonių. Jis viešina, kokia kleptokratinė sistema klesti Rusijoje. A. Navalno vaizdo klipuose pasakojama apie Rusijos elitą.

A. Navalno rengiami mitingai, kuriuose lankytis pavojinga, yra populiarūs. Daugelyje Rusijos miestų susirenka tūkstančiai žmonių, didelė jų dalis – jaunimas. Jauni žmonės, kurie nepažįsta jokio kito prezidento, tik V. Putiną, yra nusivylę ir susvetimėję. Šie jaunuoliai nori kitokio gyvenimo. Taigi neturėtume „nurašyti“ Rusijos gyventojų. Taip, jiems nelengva, bet yra žmonių, kovojančių už kitokį gyvenimą, kitokią šalies ateitį.

Sveikas nacionalizmas reikalingas

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

– Pasaulyje stiprėja populizmas, radikalizmas. Rytų ir Vidurio Europoje populistai laimi rinkimus, kitur būta mėginimų tai daryti. Ar populizmas – grėsmė demokratijai?

– Nesutikčiau su mintimi, kad populizmas itin sėkmingas. Populistai nelaimėjo rinkimų Prancūzijoje, Austrijoje ar Nyderlanduose, bet, žinoma, jie yra stipresni nei kada nors anksčiau. Tai problema. Norint ją suprasti reikia suvokti, kad populistai dažniausiai lošia nacionalizmo korta. Jie „stumia“ agresyvų, pagiežingą nacionalizmą, nukreiptą prieš mažumas, kitas tautybes. Toks nacionalizmas maitinamas baimių ir nesusikalbėjimo.

Tiesa, yra ir kitoks nacionalizmas, jis vadinamas patriotizmu, tikėjimu savo šalimi. Tai vadinčiau pilietiniu nacionalizmu, jis yra labai svarbus ir reikalingas. Šalys, kurios kenčia nuo populistinio nacionalizmo, daugiau dėmesio turėtų skirti pilietiniam nacionalizmui, nes ne paslaptis, kad daug žmonių jose jaučiasi nesaugūs, o ir migracijos problemos nedžiugina. Šalys privalo rūpintis savo sienomis, turi teisę spręsti, kas ir kaip gali į jas atvykti.

Globalaus elito atstovai į nacionalines valstybes yra linkę žvelgti iš aukšto, esą šis aspektas jau nebesvarbus. Tačiau tai – netiesa. Didelė klaida nacionalines valstybes laikyti antrarūšėmis. Tokio požiūrio labai nemėgsta ir patys piliečiai, matantys, kaip pasaulinės institucijos laikomos svarbesnėmis už valstybę. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kurti sveiką nacionalizmą.