Britų lėktuvnešius leis atpažinti unikali sistema
Pa­tys ga­lin­giau­si ša­lies ka­ri­niai lai­vai įpras­tai va­di­na­mi flag­ma­nais. Tai ne tik dėl dy­džio ar po­ten­cia­liai da­ro­mos ža­los. Flag­ma­nas vi­sų pir­ma yra minkš­to­ji ga­lia da­ran­ti įspū­dį žmo­nėms. Tam rei­kia bū­ti at­pa­žįs­ta­mam. Ta­čiau dau­gu­ma šių die­nų lai­vų at­ro­do to­kie vie­no­di, kad tik spe­cia­lis­tai ga­li grei­tai iden­ti­fi­kuo­ti kie­no gi tai lai­vas. Bri­tų in­ži­nie­riai pa­si­rū­pi­no ma­ža gud­ry­be lei­sian­čia iš­sis­kir­ti net jei bū­si­te tik skai­tę apie tai.

Jis ne didžiausias. Jis ne aukščiausias ar žemiausias. Tikrai ne ilgiausias. Nepaprastas išskirtumas – net du valdymo bokštai atskirai vienas nuo kito. Toks sprendimas kol kas unikalus laivyboje. Nuo pat šios laivyno technikos rūšies atsiradimo buvo įsigalėjusi vieno didelio ir masyvaus valdymo bokšto koncepcija. Mintis itin paprasta: atlaisvinti kuo daugiau denio lėktuvams iškeliant visą lėktuvnešio valdymo įrangą į tą vieną vietą. Kam prireikė keisti nusistovėjusias žaidimo taisykles?

Britus pokyčius imtis privertė du esminiai dalykai: naujo tipo varomasis būdas ir pačio laivo dydis. Tiek jau į tarnybą priimtas „HMS Queen Elizabeth“ tiek laivo brolis dvynys „HMS Prince of Wales“, greit pradėsiantis tarnybą, savo matmenimis primena pilnaverčius lėktuvnešius. Tačiau paskirtimi artimesni desantinių nusileidimo platformų laivų klasei.

Šio abi klasės vizualiai gan panašios dėl turimo didelio atviro denio, kuriame bazuojasi kilti pasirengę orlaiviai. Tačiau lėktuvnešyje naikintuvai pakyla arba savo jėgomis, padedant pakilimo rampai tako gale, arba pasinaudojant deniu slankiojančiai pakilimo katapultai. Tuo tarpu platformos laivai skirti sraigtasparniams ir kitiems kylantiems vertikaliai. Sumažėjus orlaivių judėjimui skirtam plotui kartu sumažėja poreikis iš valdymo bokšto matyti viso laivo perimetrą.

Mažesnė „sala“ sukels kur kas mažesnę turbulenciją. Dangoraižis atviroje jūroje pučiantį vėją priverčia užkliūti už jo. Laivyno pilotai turi būti pasirengę netikėtiems gūsiams. Kylant vertikaliai šie oro srautai kur kas labiau blaškys naikintuvus lyginant su horizontaliu judėjimu įprastu būdu.

Kitas labai svarbus dalykas – naujoviška galios tiekimo sistema. Britai nusprendė nenaudoti branduolinio reaktoriaus įprastai statomo tokiems flagmanams. Išjudinti tokį monstrą sveriantį 65 000 tonų. Jie pasirinko kombinuotą galios generavimo būdą. Elžbietoje sumontuota dujų turbina ir du dyzeliniai varikliai.

Du bokštai – du atskiri kaminai skirti dvejose vietose įmontuotiems varikliams. Jei kas atsitiktu vienam mašinų skyriui, laivas vis tiek turėtu kitą eigos mechanizmą. Gamintojų teigimu šie skyriai vienas nuo kito atskirti vandeniui nelaidžiomis pertvaromis.

O jei jau yra dvi struktūros, jas reikia iki galo išnaudoti. Taip pasielgę britų inžinieriai visą valdymo tiltelį perkėlė į pačią pirmąją lėktuvnešio „salą“. Kapitonas galės geriau matyti laivo priekį, bus saugiau naviguoti uostuose. Tuo tarpu visą laivyno oro pajėgų desantą valdančiuosius susodino į antrąją.

Tiesa iki pilnaverčio lėktuvnešio, kaip flagmano, išnaudojimo dar teks palaukti. Įgula visai nesenai pradėjo pirmą bandomąją kelionę, kurios metu savo įgūdžius šlifuos sraigtasparnių pilotai, juos aptarnaujantys jūreiviai. Tikrieji siaubą kelsiantys naikintuvai pasirodys nebent šių metų gale. Pirmuosius Didžiosios Britanijos nusipirktus „F-35B“ naikintuvus dar reikia pagaminti. Visus „HMS Queen Elizabeth“ plauksiančius penktos kartos orlaivius tikimasi pagaminti iki 2023 metų. Tik tada galėsime kalbėti apie anglų galios demonstracijas plaukiant palei kitų šalių pakrantes.

Parengė Arnas Mulokas