8 dalykai: ko laukti naujajame karo prievolės įstatyme
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Rai­mun­das Ka­rob­lis ir Lie­tu­vos ­ka­riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las lei­te­nan­tas Jo­nas Vy­tau­tas Žu­kas Kraš­to ap­sau­gos ­mi­nis­te­ri­jo­je su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­tė KAM siū­lo­mus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ka­ro prie­vo­lės įsta­ty­mo ir ly­di­mų­jų­ įs­ta­ty­mų pa­kei­ti­mus. Kas kei­sis?

1. Trumpesnis šaukiamųjų amžius

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo iki 23 metų trumpinti šaukiamųjų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą amžiaus ribą. Dabar į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 19 – 26 metų vyrai.

2. Į šauktinius – iš karto po mokyklos

Žemutinę amžiaus ribą taip pat siūloma ankstinti metais – į šauktinius būtų kviečiami ir 18-mečiai, tačiau jie turėtų būti baigę mokyklą. Savanoriškai tapti šauktiniais kariais gali tapti 18 – 38 metų vyrai ir moterys. „Mūsų siūlymas, kad amžius būtų nuo 18 metų su sąlyga, kad jie yra pabaigę vidurinį mokslą, ir viršutinė riba – 23 metai“, – sakė R. Karoblis. Pasak jo, šiais pakeitimais siekiama, kad „kuo mažiau būtų sutrikdytas civilinis gyvenimas, pavyzdžiui, tiems, kurie yra sukūrę šeimas, turi darbo vietas, verslus, daugiau yra ir išvažiuojančiųjų į užsienį“.

3. Trumpesnis šauktinių sąrašas

Šiuo metu 23 – 26 metų jaunuoliai sudaro iki penktadalio tarnybą atliekančių šauktinių. KAM ir kariuomenės atstovai skaičiuoja, kad dėl šių pakeitimų potencialių šauktinių sąrašas trumpėtų nuo maždaug 90 tūkst. iki 60 tūkst. asmenų, todėl į galutinį maždaug 25–30 tūkst. sąrašą patektų kas antras šaukiamojo amžiaus aukštojoje mokykloje nestudijuojantis jaunuolis.

4. Šauktinių tarnybos vertinimo sistema: išmokos negautų drausmę pažeidusieji

Tarnybos metu NPPKT kariams suteikiamos socialinės garantijos, jie gauna visą valstybės išlaikymą (apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimus). Kiekvienam šauktiniui kariui per mėnesį mokama 140,60 € išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kiekvienam kariui kas mėnesį kaupiama speciali išmoka, kurios dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų, tačiau iki šiol nebuvo galimybės drausmę pažeidusio ar kitaip netinkamai tarnybą vykdančio kario įvertinti nepatenkinamai. Siekiant užtikrinti, kad valstybės skatinamąsias išmokas gautų tik motyvuoti, puikiai tarnybą atliekantys nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai, ministerija siūlo suteikti galimybę šauktinio kario tarnybą įvertinti nepatenkinamai ir nemokėti piniginės išmokos. Kartu siekiama nustatyti galimybę nevertinti to šauktinio kario, kuris nedalyvavo kariniame rengime dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių.

5. Realios sankcijos vengiantiems tarnybos

Ministras Raimunda Karoblis sako, kad ateityje turėtų būti svarstomos ir „realios sankcijos“ vengiantiems karo prievolės. „Bet tai yra kitų metų klausimas“, – sakė R. Karoblis.

6. Aktyvus rezervas: savanoriai bus kariuomenėje, šauktiniai – aktyvusis rezervas

Pataisomis siūloma keisti aktyviojo rezervo formavimo principus, kad jame dešimt metų liktų visi tarnybą baigę šauktiniai. Iki šiol aktyviajame rezerve buvusios Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) taptų visateise kariuomenės dalimi. „Manome, kad KASP tarnybą atliekantys kariai turi nuolatines užduotis ir įsipareigojimus tiek taikos, tiek ypatingų situacijų, karo padėties metu. Todėl siūlome numatyti, kad jie nebėra aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas, jie yra tikroji Lietuvos kariuomenė – tarnaujanti pajėgų dalis“, – sakė V. Žukas.

Anot jo, tokiu atveju visi kariai, atlikę privalomąją karo tarnybą, dešimt metų nuo tarnybos pabaigos, kilus kritinėms situacijoms ar karo padėčiai, būtų pašaukti į kariuomenę. Tuomet jie pereitų į parengtąjį rezervą. Minėti aktyviojo rezervo asmenys per dešimtmetį turėtų dalyvauti iki dviejų mėnesių bendros trukmės kariuoniuose mokymuose.

7. Aktyviajame rezerve – 60 tūkst. karių

Sistema pakeistų dabartinę, kai rezervu laikomi visi 18 – 60 metų asmenys, tarnavę kariuomenėje, nes daugiau nei pusės jų tiesiog neatvyksta pasitikrinti sveikatos, dar didesnės dalies nepavyksta prikviesti į mokymus. Anot J. V. Žuko, palyginti su šiuo metu, rezervas mažėtų, nes būtų atsisakoma „tų, kurie kažkada tarnavo tarybinėje armijoje ar kurie tarnavo prieš 20 metų“. „Skaičiuosime tuos, kurie gali realiai duoti naudą ir būti pašaukti į egzistuojančius kariuomenės dalinius. Dešimties metų perspektyva mums leis turėti kokybiškai geresnius rezervistus, nors bendras aktyvaus rezervo skaičius sumažės“, – sakė jis. Skaičiuojama, kad priėmus pataisas po dešimtmečio aktyviajame rezerve būtų per 60 tūkst. karių.

8. Privalomo karinio rengimo universitetose nebus

J. V. Žukas tvirtino nepalaikąs idėjos įvesti privalomąjį karinį rengimą universitetuose. Pasak jo, taip nebūtų galima tikėtis visų besirengiančiųjų motyvacijos. R. Karoblis sako, kad studentams šiuo metu yra galimybė rinktis ir jaunesniųjų karininkų kursus, krašto apsaugos savanorių pajėgas.

Tikimasi, kad Seimui pritarus, pakeitimai įsigalios nuo sausio 1-osios.